Nebeliks popierinių pažymėjimų
Jau už poros savaičių, nuo balandžio 1 dienos, gydytojai
nedarbingumo bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimus išduos tik internetu.
Asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir „Sodroje“ bus įdiegta speciali
elektroninė šių pažymėjimų tvarkymo sistema (EPTS).
Nuo balandžio 1 dienos popierinių nedarbingumo bei nėštumo ir
gimdymo atostogų pažymėjimų nebebus.
„Sodra“ teigia, kad naujoji tvarka bus patogesnė ir gydytojams,
ir pacientams. Tačiau pastarieji nedžiūgauja. Mat ir medikų, ir ligonių
galimybės nardyti elektroninėje erdvėje dar labai ribotos. Gydymo įstaigose
trūksta kompiuterių, spausdintuvų.
Kai kurios Panevėžio rajono ambulatorijos neturi interneto
ryšio, daugelis pensinio amžiaus medikų nerimauja, ar sugebės įvaldyti sistemą.
Ligoniams, kurie namuose neturi kompiuterio ir interneto ar
negeba juo naudotis, teks vaikščioti į „Sodrą“ pildyti prašymo ligos pašalpai
išmokėti.
Ar naujoji tvarka pasiteisins, paaiškės jau netrukus.
Žada taupyti gydytojų laiką
„Sodra“ skelbia, kad naujoji tvarka medikams padės sutaupyti
laiko ir pinigų. Jiems nebereikės ranka pildyti blanko, o tik į sistemą įvesti
tam tikrus duomenis. Gydymo įstaigos sutaupys lėšų, nes nebereikės „Sodrai“
nuolat siuntinėti ar vežioti panešimų apie gyventojams išduotus biuletenius.
Duomenis ji gaus automatiškai.
Gydytojui pildant elektroninį pažymėjimą, kaskart bus
pateikiama informacija apie asmeniui jau išduotus nedarbingumo pažymėjimus, taip
pat ir kitų gydytojų, bendrą paciento laikinojo nedarbingumo dienų skaičių per
pastaruosius 12 mėnesių.
Be to, EPTS gydytojams leis sudaryti įvairias ataskaitas apie
įstaigoje išduotus elektroninius pažymėjimus.
Elektroninio nedarbingumo pažymėjimo užbaigti nereikės. Tai –
vienas laikinojo nedarbingumo laikotarpis, kuris gydytojo elektroniniu parašu
patvirtinamas tik vieną kartą.
Teigiama, kad naujoji sistema leis apsaugoti ir patį
apdraustąjį, nes duomenys apie jo sveikatą nebus prieinami darbdaviui.
Darbdaviai, kurie naudojasi elektronine draudėjų aptarnavimo
sistema (EDAS), ten ras informaciją apie darbuotojo ligą.
Jeigu nesinaudoja, darbuotojai jiems pateiks medikų
išspausdintą pranešimą apie išduotą elektroninį pažymėjimą.
Gyventojai, kurie moka ir turi galimybę naudotis kompiuteriu ir
internetu, prašymą „Sodrai“ dėl ligos ar nėštumo ir gimdymo atostogų pašalpos
galės užpildyti elektroninėje erdvėje. Kitiems teks atvykti į „Sodrą“.
„Sodros“ duomenimis, gydymo įstaigos jau baigia pasirengti
naujai tvarkai. Iš 660 asmens sveikatos priežiūros įstaigų 481 su „Sodros“
teritoriniais skyriais jau sudarė sutartis dėl teisės išduoti elektroninius
pažymėjimus.
Ruošiasi sukandę dantis
„Mūsų niekas neklausė, liepė ir darom“,– neslėpė skepticizmo
Panevėžio miesto poliklinikos direktorė Irena Čeilitkienė. Ji labai abejoja, ar
naujoji tvarka leis medikams sutaupyti laiko. Mat technika ne visuomet veikia
taip sklandžiai, kaip norisi. Kita vertus, namuose pacientą vizituojančiam
gydytojui teks grįžti į darbą, kad išduotų elektroninį nedarbingumo
pažymėjimą.
Pasak I.Čeilitkienės, elektroninių nedarbingumo pažymėjimų
išdavimas poliklinikai veikiausiai kainuos daugiau nei popierinių.
Poliklinikai teko nusipirkti trūkstamus 13 kompiuterių. Dabar
visi 50 gydytojų turės galimybę jais naudotis. Prie kiekvieno kompiuterio teks
jungti spausdintuvą. Gydymo įstaigos vadovė skaičiuoja, kad nemažai sąnaudų
pareikalaus eksploatavimo išlaidos.
I.Čeilitkienė svarstė, kad ši naujovė palengvins darbą
„Sodrai“, bet ne gydytojams.
„Tai lėšų ir darbo perkėlimas nuo „Sodros“ pečių ant gydytojų“,
– sakė ji.
Direktorės nuomone, sunkmetis nėra tinkamas laikas įvesti
tokias naujoves. Tam pritaria ir Panevėžio apskrities ligoninės vyriausiojo
gydytojo pavaduotoja Konsultacijų poliklinikai Ramunė Paliokaitė. Pasak jos, iš
esmės tai yra pažangi sistema, tačiau diegiama pernelyg skubotai, tam normaliai
nepasirengus.
Konsultacijų poliklinikai trūksta 15 kompiuterių. Keliems
gydytojams teks dalintis vienu – lakstyti į kitą kabinetą.
R.Paliokaitės nuomone, apskritai pirmiausia tikslinga būtų
baigti įdiegti vadinamąją elektroninės sveikatos sistemą: sukurti elektroninę
paciento sveikatos istoriją, elektroninius receptus ir kt. „Dabar kažkodėl
viskas daroma nuo kito galo“, – kalbėjo gydytoja.
Plačiau skaitykite 2010 m. kovo 16 d. „Sekundėje“.
Inga SMALSKIENĖ
A.Repšio nuotr. Nebebus. Jau po dviejų savaičių
popierinių biuletenių nebeturėtų likti.
