Ilgalaikiai bedarbiai pamažu praranda kvalifikaciją, todėl jiems sunkiau įsilieti į darbo rinką.
Lietuvos darbo birža (LDB) skaičiuoja, kad per savaitę bedarbių Lietuvoje sumažėjo 5,9 tūkst. ir teigia, kad pastaruoju metu matyti nuoseklus dirbančių žmonių bei laisvų darbo vietų skaičiaus augimas. SEB banko analitikė Vilija Tauraitė sutinka, kad situacija pamažu gerėja, tačiau įspėja, kad itin džiaugtis dar nėra kuo.
Ketvirtadienį, gegužės 26-ąją, šalyje buvo registruota 247,8 tūkst. bedarbių. Palyginti su ankstesne savaite, registruotas nedarbas sumažėjo nuo 11,73 iki 11,46 proc. O darbdaviai per savaitę įregistravo 3,8 tūkst. laisvų darbo vietų.
Vertindamas situaciją darbo rinkoje, LDB direktoriaus Mindaugas Petras Balašaitis pabrėžė, jog matyti nuoseklus dirbančiųjų skaičiaus didėjimas ir registruotų laisvų darbo vietų augimas.
SEB banko analitikė V.Tauraitė IQ.lt sakė sutinkanti, kad situacija darbo rinkoje po truputį taisosi, tačiau pažymėjo, kad itin džiaugtis dar neturime kuo. „Jeigu pažiūrėsime į nedarbo sudėtį, pamatysime, kad ilgalaikių bedarbių yra daugiau nei pusė ir šis skaičius vis didėja. Tai yra negeras signalas. Todėl kol kas tikrai neliaupsinčiau situacijos“, – sakė V.Tauraitė.
LDB skaičiuoja, kad teritorinės darbo biržos per savaitę bedarbio statusą suteikė 4,1 tūkst. asmenų – 8,1 proc. mažiau negu ankstesnę. Jaunesnių kaip 25 metai amžiaus bedarbių įregistruota 769. Daugiausia bedarbiais tapo gyventojai nedirbę iki 3 mėnesių – 45,2 proc. Daugiau nei 2 metus nedirbo 23,2 proc., nuo pusės iki 2 metų – 12,8 proc., niekur nedirbo 8,6 proc., o 3,2 proc. nedirbo nuo 3 iki 6 mėnesių.
V.Tauraitės teigimu, ilgalaikiai bedarbiai labiau nori emigruoti, nes praranda kvalifikaciją, jiems tampa sunkiau įsilieti į darbo rinką.
Egzotiškas derinys
Analitikė priminė, kad nedarbo mažėjimas yra ganėtinai inertiškas procesas. „Darbdaviai, prieš sukurdami darbo vietą, visada stengiasi pasitikrinti, ar jos nereikės greitai panaikinti. Todėl nebūna taip, kad darbo lygis sumažėtų per mėnesį ar ketvirtį“, – dėstė ji.
Be to, mažėti nedarbo lygiui trukdo ir tai, kad ekonomikos atsigavimas kai kuriuose sektoriuose yra dar gana silpnas. Tam, kad darbo rinka grįžtų į patrauklią darbuotojams situaciją, reikėtų, kad Lietuvos ekonomika augtų 5-6 proc. bent dvejus metus.
„Aišku, reikėtų nepamiršti, kad turime tokį gana egzotišką derinį: nedarbo lygis išlieka gana aukštas, bet trūksta kvalifikuotų darbuotojų. Čia kaltininkė yra emigracija“, – sakė V. Tauraitė. Ji sutiko, kad gerėjant ekonominei šalies situacijai kai kurie emigrantai, Lietuvoje palikę artimuosius, gali nutarti grįžti. Tačiau tokių greičiausiai bus mažuma, nes emigruojantieji šį sprendimą dažniausiai gerai apgalvoja ir ieškoti laimės svetur išvyksta kartu su šeima.
Todėl gali būti, kad, esant kvalifikuotų specialistų trūkumui, laisvas darbo vietas užpildys specialistai iš kitų šalių. Paklausta, kokių valstybių darbuotojams esame patraukliausi, V.Tauraitė sakė: „Tų, kur darbo užmokestis yra mažesnis. Tai pirmiausia Rytai, NVS šalys. Mąstymu esame jiems artimi, o atlyginimai pas mus didesni.“
