Nebijokite temperatūros!

Ne už kalnų tikrieji šalčiai, o su jais neišvengiamai užgrius ir peršalimo ligų bei gripo epidemijos. Aišku, kiekvienas stengsimės saugotis ir grūdintis, kad nesusirgtume. Bet jeigu vis dėlto ims peršėti gerklėje, tekėti iš nosies, pradės kamuoti kosulys, yra keli paprasti būdai įveikti negalavimą kuo greičiau ir vėl atsistoti ant kojų.

Geriausias padėjėjas

Pašokusi kūno temperatūra reiškia, kad jis kovoja su virusais ir bakterijomis. Kai termometras rodo 37–38 laipsnius karščio, organizme gaminasi antikūnai, padedantys priešintis ligai. Todėl tokią temperatūrą galima net vadinti naudinga ir, esant galimybei, jos nenumušti. Išskyrus tuos atvejus, jeigu jaučiatės taip blogai, kad karščiavimo tiesiog nebepakeliate. Tuomet galima išgerti analgino tabletę – vaistas palengvins bendrą savijautą, tačiau nesumažins temperatūros daugiau kaip iki 37 laipsnių.

Tačiau jei karščiuojama labai smarkiai – temperatūra aukštesnė kaip 38 laipsniai, ji jau tikrai ne į naudą. Tuomet geriau išgerti paracetamolio arba ibuprofeno – kurį vaistą patars gydytojas.

Sūraus vandenėlio į nosį

Pasigavus slogą, vartoti nosies lašus galima ne dažniau kaip triskart per dieną, nes jie, versdami kraujagysles susitraukinėti, daro jas trapesnes. O štai sūrus vanduo (jūros arba fiziologinis tirpalas, vaistinėse parduodamas ir kaip purškalai, ir kaip lašai, arba pačių stiklinėje vandens ištirpintas šaukštas druskos) padės išvalyti nosiaryklę, palengvins kvėpavimą.

Jūros vandenį paprastai galima vartoti iki 5 kartų per dieną.

Virusas ir bakterija – ne tas pats

Patarlė „Pažink savo priešą“ galioja ne tik kare. Kad žinotumėte, kaip kovoti su užklupusiu negalavimu, pirmiausia reikia žinoti, kas jį sukėlė.

Tai itin svarbu renkantis vaistus, juk virusinės ligos gydomos antivirusiniais preparatais, infekcijos – antibiotikais.

Nustatyti tikslią diagnozę, suprantama, gali tik gydytojas. Tačiau yra keletas ir neprofesionalams suprantamų užuominų.

Pavyzdžiui, virusinių ligų pradžia visada būna labai ryški ir labai staigi: žaibiškas skausmas gerklėje, po to iškart kosulys, sloga, karščiavimas, plyštanti galva ir viso kūno skausmai.

Bakterijų sukeliamos infekcijos priešingai – atsliūkina iš lėto ir, deja, labai ilgam pasilieka svečiuotis. Todėl patariama keliauti pas gydytoją iškart, kai tik blogai pasijutote. O jeigu po trijų dienų pagerėjimo nematyti, pas gydytoją reikia jau bėgte bėgti.

Medus ir citrina neskirti kaitinti

Yra toks senas dar mūsų močiučių receptas nuo peršalimo ligų – arbata su citrina ir medumi. Tačiau prieš vartojimą jį reikėtų šiek tiek pakoreguoti.

Arbata peršalus yra puiki priemonė, medus – jeigu nesate jam alergiški, – dar geresnė. Citrina irgi labai naudinga. Tačiau yra viena problema: arbatą reikia gerti karštą, bet nei medaus, nei citrinos kaitinti negalima, nes aukštoje temperatūroje jie netenka visų savo gydomųjų savybių.

Prakaituokite nesivaržydami

Kai susergame, virusas arba bakterijos grumiasi su mūsų organizmo sveikosiomis ląstelėmis. Išsiskiria toksinai. O prakaituodami mes tuos toksinus pašaliname.

Taigi prakaituoti ligoniams naudinga. Ir jei reikia, paspartinti procesą padės liepžiedžių arbata arba imbieras (papjaustykite šviežią šaknį griežinėliais, užpilkite vandeniu, pavirinkite 5 minutes ir į arbatą!).

Kaip sušvelninti kosulį

Vaistus nuo kosulio turėtų parinkti tik gydytojas. Tačiau štai papildomas patarimas: sumaišykite šiltą pieną ir mineralinį vandenį (šarminį), dar truputį pašildykite ir gerkite – turėtumėte lengviau atsikosėti.

******

Receptai

Jeigu jau sergate. Pasveikti padės vaistažolių arbata: šaukštelį liepžiedžių (nuo karščiavimo), 2 šaukštus čiobrelių, raudonėlių ir medetkų mišinio (skatina prakaitavimą ir valo kvėpavimo takus), vieną šaukštelį gvazdikėlių, cinamono, kardamono, imbiero, muskato riešuto, ciberžolės mišinio (toks prieskonių kokteilis pastiprins širdį) užpilkite puse litro verdančio vandens ir palikite valandą nusistovėti. Gerkite karštą.

Jeigu sušalote arba peršlapote. Pakaitinkite kojas karšto vandens vonelėje ir ištepkite garstyčių kremu.

Jeigu sušalote. Į arbatą įdėkite po šaukštelį ėžiuolės ekstrakto ir bičių pikio.

Jeigu dėl stipraus karščiavimo daužosi širdis. Padės gudobelės antpilas ir sviestas – visu tuo teks pagardinti karštą arbatą.

Jeigu pasveikote, tačiau vis dar jaučiatės silpni. Gerkite kuo daugiau rūgščių gėrimų – spanguolių, bruknių morso, citrusinių vaisių sultčių.

******

 

Parengė Sandra MIŠKINIENĖ

Bendrinti šį straipsnį
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto