Šiomis dienomis mieste galima išvysti gana neįprastą vaizdą – masiškai pjaunami seni, galingi medžiai. Tokio likimo sulaukė nemažai jų Vilniaus gatvėje, sutvarkytas ir Ramygalos bei Beržų gatvių kampas.
Vilniaus gatvės 14-ojo namo kieme ir netoli jo neseniai nupjauti net septyni didžiuliai medžiai, o dešimt apgenėta. U. Mikaliūno nuotr.
Išpjovė pavojingiausius
Panevėžio miesto savivaldybės Miesto ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Vidas Darulis sako, kad kasmet mieste nupjaunama ar apgenima apie 800–900 medžių. Paprastai viename leidime jų būna įrašoma po keliolika.
Vilniaus gatvės 14-ojo namo kieme ir netoli jo neseniai nupjauti net septyni didžiuliai medžiai, o dešimt apgenėta. V. Darulis pripažįsta, kad tokį vaizdą pamatysi retai. Dėl minėtų medžių Savivaldybė buvo sulaukusi ne vieno gyventojo skambučio.
Pirmiausia pradėta pjauti didžiulė sena tuopa tarp J. Basanavičiaus ir Vilniaus gatvių namų. Ji buvo iškilojusi šaligatvio plyteles, išleidusi galybę ataugų. Kai kuriais medžiais skundėsi namo bendrija – baimintasi, kad jie pavojingi aplinkiniams. Aplinkui žaidžia nemažai vaikų, vaikšto suaugusieji. Nuspręsta, kad visus šioje teritorijoje augančius medžius apžiūrės speciali komisija ir nuspręs, kuriuos šalinti, kuriuos genėti.
V. Darulio teigimu, kiek medžių pašalinta, tiek kitais metais šioje teritorijoje bus atsodinta. Tiesa, nebūtinai tose pačiose vietose. Renkant, kur sodinti, bus atsižvelgiama į požemines komunikacijas, kitus faktorius.
Sutvarkytas ir Beržų bei Ramygalos gatvių kampe esantis sklypas. Išrautos obelys, gyvatvorė, išlyginta teritorija, pasodinta medelių. Jiems sodinti kasmet skiriama iki 30 tūkstančių litų.
Darbo netrūksta
Pasak V. Darulio, pagal medžiams pjauti ir genėti skiriamas lėšas darbus spėjama padaryti. Leidimas galioja metus, o dabar tvarkomi tie medžiai, kuriems leidimai baigsis sausį. Pavojingi medžiai pjaunami be eilės.
Savivaldybė nori sutvarkyti ir Ramygalos gatvės kapinėse esančių savanorių kapų aplinką. Ten augančios senos tujos užgožia kapus, be to, reikia apgenėti ir aplinkinius medžius.
Būtina tvarkyti ir Liepų alėją, nes ten pilną senų, tuščiavidurių uosialapių klevų. Respublikos gatvės ruože nuo pašto iki buvusios „Semos“ teritorijos, Elektros gatvėje taip pat yra ką veikti. Reikia tvarkyti ir A. Jakšto gatvę, pilną sovietmečiu prisodintų uosialapių klevų.
„Kreivi, šleivi, tuščiaviduriai, keliantys pavojų“, – apibūdina juos V. Darulis.
Jo manymu, šiuo metu pačios didžiausios problemos dėl medžių mieste jau išspręstos, tad kilus vėtroms jau nebeišgirsi, jog kažkur nulūžo ar nuvirto medis.
„Didžioji dauguma kėlusių rūpesčių medžių lyg ir sutvarkyta“, – sako Miesto ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas.
Tiesa, tiek tvarkantys medžius žmonės, tiek pats vedėjas tvirtina sulaukiantys visko.
„Tradicinis dalykas. Tie, prie kurių namų neauga medžiai, rėkia, kam pjauname, o tie, kuriems jie po langais, sako: pjaukit“, – V. Darulis tvirtina, kad visiems sunku įtikti.
Yra iniciatyvių panevėžiečių
Mieste pastaruoju metu galima išvysti ne tik pjaunamų, bet ir sodinamų medžių. Panevėžio miesto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausioji specialistė Asta Kundavičienė teigia, kad medžiai sodinami pagal apželdinimo planą. Pavyzdžiui, palei Vilniaus gatvę pasodinta keletas švedinių šermukšnių. Pasak vyriausiosios specialistės, tai viena iš Aplinkos ministerijos rekomenduojamų miestams apželdinti medžių rūšių. Pasirinktas gana spalvingas medis, nes norėta ir žiedų, ir ryškių uogų. Vilniaus gatvės 14-ojo namo ir šalia esančioje teritorijoje, jos teigimu, dėl reikiamų medžių bus sprendžiama pavasarį.
Anot A. Kundavičienės, mieste yra iniciatyvių žmonių, norinčių pasodinti medelių šalia savo daugiabučių, tačiau rasti jiems vietą ne taip paprasta – pilna inžinerinių tinklų.
Tvarkomų vietų mieste taip pat dar netrūksta. Tikimasi, kad jei ne šiemet, tai kitais metais pavyks sutvarkyti Vilties gatvės ruožą iki Smėlynės gatvės. Ten prisodinta daug uosialapių klevų. A. Kundavičienės manymu, ką nors reikėtų daryti ir su Marijonų gatve, Jaunimo sodo pakraštyje augančiais uosialapiais klevais.
Po truputį gražinami ir miesto parkai. Vyriausiosios specialistės teigimu, laukiama europinės paramos, tada parkus būtų galima sutvarkyti kompleksiškai – įrengti poilsio infrastruktūrą ir pasirūpinti medžiais. Tiesa, parkų plėsti nelabai yra kur, tad veikiausiai seni, pažeisti medžiai būtų pakeisti jaunais.
Dar daug ko nežino
VšĮ Lietuvos arboristikos centro direktorius Sigitas Algis Davenis sako, kad konkrečiai Panevėžio situacija domėtis neteko, tačiau važiuojant per miestą susidarė įspūdis, jog vyrauja gana atsainus požiūris į medžius. Pasak specialisto, nesirūpinama medžių gerove – jų šaknimis, mityba, mažai dėmesio skiriama lajai formuoti ir pan. Profesionalo tvirtinimu, jei laja formuojama, paprastai pakenkiama medžio sveikatai.
„Daroma ne tikslingai, o veikiau iš nežinojimo, nesidomėjimo“, – sako, kad trūksta išmanančių specialistų.
S. A. Davenio teigimu, situacija panaši visoje šalyje ir Panevėžys šiuo atžvilgiu niekuo neišsiskiria.
Norint atsodinti medžius taip pat reikia nemažai žinių. Pasak arboristo, buvo laikas, kai masiškai sodintos liepos. Kad būtų biologinė įvairovė, reikia kaitalioti rūšis, atsižvelgti į klimatines, dirvos sąlygas. Jis priminė, kad ne visi laukiniai augalai sugeba išgyventi mieste. Tuomet jie gali pridaryti nemenkų nuostolių – kenkia turtui, sugadina šviestuvus ir pan. Tačiau kai kurie medžiai daugiau ar mažiau pritaikyti urbanizuotoms vietoms, yra atsparūs užterštumui ir kitoms miestų sąlygoms. S. A. Davenio teigimu, nereikia užmiršti, kad kas tinka Vokietijai, gali netikti Lietuvai.
Panevėžyje pasodinti švediniai šermukšniai, pasak jo, yra viena rekomenduojamų rūšių, atsparesnių taršai, puikiai derančių, tačiau uogos dėl užterštumo nelabai valgomos. Kiek vienas ar kitas medelis tinkamas ir prigyja vienoje ar kitoje vietoje, priklauso nuo daugelio faktorių.
Daiva SAVICKIENĖ
