Ne tik alpinistams įžengiamas Nepalas

Ramiai lūkuriuojant kalnų viešbučio pirmajame aukšte pulsas siekia 100 tvinksnių per minutę. Bet vos užkyli į antrąjį aukštą ko nors pasiimti – ir pulsas šokteli iki 130. Tokiais pavyzdžiais Tadas Jeršovas iliustruoja Nepale patiriamus pojūčius lygumų gyventojams.

Šį rudenį vilnietis verslininkas T. Jeršovas į Nepalą vyks šeštą kartą. Pirmą kartą į šią šalį pakliuvęs, kaip pats sako, atsitiktinai, dabar su bendraminčiais iš keliautojų klubo „Neverest“ į Nepalą nuvyksta ir du kartus per metus.

„Pirmą kartą į Nepalą važiuojantiems žmonėms stengiuosi paneigti mitus apie šią šalį. Daugeliui Nepalas asocijuojasi tik su alpinizmu, šalčiu, pavojais ir panašiai. Bet iš tiesų Nepale yra sukurta puiki trekingo industrija“, – pasakojo pėsčiųjų žygiams kalnuose vadovaujantis T. Jeršovas.

Trys kalnų perėjos, 300 kilometrų ir apie 16 dienų – toks kelionės planas leidžia nuo maždaug 5 km aukščio pažvelgti į aukščiausias Himalajų viršūnes net tiems, kurie į kalnus traukia tiesiai iš biurų.

T. Jeršovo nuomone, Everesto nacionaliniam parkui reikėtų skirti mažiausiai 12 dienų, o jei norisi įveikti tris perėjas – bent 16. Įveiktos Kongma, Chola ir Renjo La perėjos žymi nelengvą, bet įspūdingą maršrutą, kuriuo einantiems atsiveria įspūdingos kalnų viršūnės, tarp jų – ir Everestas.

„Pavasariais būtinai aplankome bazinę kopiančių į Everestą stovyklą. Čia jau būna suvažiavę 30–40 alpinistų ekspedicijų. Kasmet kas nors pasikviečia ir mus pabendrauti. Pamatome ir ledyno pradžią, kuriuo pradedama kopti į Everestą“, – pasakojo T. Jeršovas.

Žemojoje Nepalo dalyje jokių kalnų ligos simptomų nėra. Tačiau išsiruošusiems įveikti perėjas tenka kelionės dienas leisti maždaug 4–5,5 km aukštyje. O čia jau pasireiškia galvos svaigimas, pykinimas ir panašūs simptomai. „Po savaitės jie praeina, tik vienus žmones tą savaitę kamuoja silpniau, kitus – stipriau. Kol nenuvykai į kalnus, nesužinosi, kaip pats prisitaikai prie aukščio. Prieš kelionę patariu žmonėms dažniau palaipioti laiptais, rinktis širdies veiklą stiprinančius pratimus. Tačiau, aišku, mažai kas tuo prieš kelionę užsiima“, – nusijuokė T. Jeršovas.

Vedlius reikia rinktis atsargiai

Su aukštyn kylančiu maršrutu turizmo infrastruktūra Nepale nenutrūksta. Itin menko pragyvenimo lygio šalyje turizmas – svarbus pelno šaltinis vietiniams. Todėl 5 km aukštyje apstu nedidelių viešbučių, kuriuose ir apsistoja žygeiviai. Nakvynė juose pigi, nes svarbesnė vietinių pajamų dalis yra turistų maitinimas. Vien maistui kalnuose per dieną T. Jeršovas rekomenduoja numatyti 20–25 JAV dolerius: tiek atsieis sotūs pusryčiai, pietūs ir vakarienė.

Kalbų katile verdantys gyventojai su turistais puikiai susikalba angliškai, o progų tam netrūksta: žemosios dalies gyventojai atvykėliams bando parduoti nuo ėjimo lazdų, subyrančių per kelias dienas, iki garsių drabužių gamintojų klastočių, kurių etiketes pirkėjui siūloma pasirinkti. O aukštai gyvenantys šerpai verčiasi dirbdami keliautojų vedliais ir daiktų nešikais.

Vietos gyventojų būstų su daržais, kuriuose auga, pavyzdžiui, bulvės, galima pamatyti maždaug iki 4,5 km aukščio. Aukščiau, nuo 5 km, esantys statiniai – tik turistams skirti viešbučiai. Jų kasmet vis daugėja, o geresnė kokybė ir patrauklesnės paslaugos kilsteli ir nakvynės kainą – pasak T. Jeršovo, maždaug 10 proc. kasmet.

„Gidai ir nešikai palyginti nemažai uždirba. To uždarbio nori ir lygumų gyventojai, kurie atvažiuoja laukti turistų tiesiog prie oro uosto. Paklausti tikina, kad gyvena aukštai, yra patyrę vedliai, bet kartais pasirodo priešingai. Kartą sutikau dvi prancūzes, kurios ne tik nešė savo mantą, bet ir gaiveliojo jas lydintį nešiką: iš lygumų kilusiam vyrui 4,5 km aukštyje pasidarė bloga. Panašiai nutiko ir vienai danei: viduryje kelionės ją lydėjęs vietinis – nešikas ir kartu gidas – numetė jos kuprinę ir, pareiškęs, kad pavargo, nuėjo“, – pasakojo T. Jeršovas.

Todėl keliaujantiems vilnietis pataria itin atidžiai rinktis kelionės vedlius ir nešikus. Vien Katmandu yra įregistruota keli šimtai turizmo bendrovių. Jos skelbiasi darančios viską, net organizuojančios žygius į Everestą, nors iš tiesų tokiose bendrovėse neretai dirba vos po vieną žmogų ir jos tik persamdo kitas agentūras.
Budizmo istorijos pėdomis

„Nesuprasčiau žmonių, kurie nuvykę į Nepalą aplenktų kalnus. Pereiti bent dalį nacionalinio parko tiesiog būtina. Bet ir ne kalnuose Nepale yra ką veikti“, – teigė T. Jeršovas.

Planuojant kelionę po Nepalą rekomenduojama būtinai apsilankyti ir Katmandu slėnyje, saugomame UNESCO. Čia buvo trys – Katmandu, Baktapuro ir Patano – karalystės, tarpusavyje konkuravusios šventyklų grožiu. T. Jeršovas rekomenduoja aplankyti visų trijų karalysčių vietas, viena nuo kitos nutolusias maždaug 10–15 km. Paskutinį T. Jeršovas rekomenduoja aplankyti Baktapurą – jo šventykla atvykėliams palieka pribloškiantį įspūdį.

Katmandu slėnyje yra ir viena didžiausių bei svarbiausių pasaulyje budistų stupų – Boudhanath stupa. Budizmo istoriją pažinti norintiems vakariečiams rekomenduojama aplankyti ir Lumbinio miestą Pietų Nepale, kuris laikomas Budos gimimo vieta.

Ieškantiems pramogų organizuojamos išvykos plaustais kalnų upėmis – nuo palyginti nesudėtingų iki skirtų profesionalams, o norintiems geriau pažinti gyvūniją verta sukti į nacionalinį rezervatą.

Turistų, keliautojų, alpinistų atrastas Nepalas, T. Jeršovo nuomone, puikiai tinka ir keliaujant vieniems – visai nebūtina šlietis prie grupės. „Būna, žmonės paprašo manęs susitikti, šį tą patarti ir savarankiškai išvyksta į Nepalą – ir po vieną, ir po du, ir po keturis. Keliaujant su grupe kai kur įmanoma sutaupyti, pavyzdžiui, nuomojantis vietos transportą. Tačiau saugumo atžvilgiu jokių neramumų keliaujantiems paprastai nekyla“, – sakė T. Jeršovas.

Beje, pirmuoju drąsos egzaminu Nepale gali tapti ne kelius sudrebinantis kalnų vaizdas, o oro uostas. Luklos oro uostas Nepale, esantis 2,8 km aukščio kalne, yra laikomas vienu pavojingiausių pasaulyje.