Tikrins tik tai, ką reikia.
Verslui priežiūros našta netrukus turėtų palengvėti. Bent jau formaliai žengtas žingsnis į priekį
Septyniolikoje sričių dirbantys verslininkai jau tikrinami naudojant specialius 39 kontrolinius klausimynus. Ūkio ministerija teigia, kad ši naujovė padės susikalbėti prievaizdams ir verslininkams, tačiau kai kurie iš pastarųjų baksnoja į klausimynuose nurodytus reikalavimus, prasilenkiančius su logika.
„Tarp teisės akto ir verslininko egzistuoja labai didelė duobė. Jeigu pažiūrėsite, kaip teisės aktai rašomi visame pasaulyje, jie yra visada sudėtingi, ne visiems suprantami. Bet mes turime verslą kontroliuojančias institucijas, kurios gali būti pagalbininkės įveikiant šitą tarpą tarp teisės akto ir verslininko jam paaiškinant, ko iš tiesų vienu ar kitu reikalavimu siekiama“, – pristatydamas kontrolinius klausimynus kalbėjo ūkio ministras Rimantas Žylius.
Įvedus klausimynus, patikrinimo rezultatai esą nepriklausys nuo inspektoriaus nuotaikos – verslininkas užtikrinamas, kad, jeigu laikysis tų prievolių, kurios pažymėtos klausimyne, nebus baudžiamas už kitų dalykų, esančių įstatymų rinkinyje, nesilaikymą. O piktybiški pažeidėjai, nesilaikantys klausimynuose nurodytų reikalavimų, bus baudžiami griežčiau ir adekvačiau.
Arturas Mackevičius, Kauno regiono smulkių ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininkas, svarsto, kad kontrolinių klausimynų iniciatyva palengvins ir verslininkų, ir tikrintojų darbą: „Iniciatyva įneša abipusio skaidrumo.“ Vis dėlto jis užsimena, kad klausimynai nuolat turėtų būti peržiūrimi, patikrinama, ar neatsirado naujų reikalavimų, kuriuos reikėtų įtraukti, kad informacija nevirstų dezinformacija.
Jolanta Mačiulienė, Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė, atsiliepimų apie pagal klausimynus atliktus patikrinimus sako dar neturinti. Tačiau nuogąstauja dėl juose paliktų nelogiškų reikalavimų, vietų interpretacijoms. Kirpėjams parengtame klausimyne nurodoma, kad jie turi turėti „įrangos, prietaisų, valymo, dezinfekcijos įrenginių naudojimo aprašymus lietuvių kalba“. „Paprastai mūsų visos žirklės yra atsivežtos iš užsienio, labai daug reikalingų dalykų perkame važiuodami į tarptautines muges. Ne viską gali išversti į lietuvių kalbą, nes tai iš tikrųjų yra nelogiška. Bet jei vertimo nėra, mums gali sakyti: „O kodėl jūs neturite?“ – kalbėjo J. Mačiulienė.
Anot jos, vietos interpretacijoms palieka ir rankų dezinfekcijos klausimas – nurodoma, kad kirpėjas, prieš aptarnaudamas kiekvieną klientą, turi dezinfekuoti rankas. „Tai yra gerai, bet klientui mes pirmiausia išplauname galvą. (…) Jie patys sukūrė kažką, kažką surašė, nelabai įsivaizduodami eiliškumą praktikoje.“
Restoranų „Fortas“ technologas Arūnas Stoškus svarsto, kad klausimynai palengvins esminių maisto saugos reikalavimų laikymąsi. Tačiau pažymi, kad kai kuriems klausimams gerokai trūksta tikslumo.
Pavyzdžiui, į kontrolinį klausimyną įtrauktas klausimas „Ar patalpų, kuriose laikomas maistas, planavimas, dizainas, statyba, vieta ir dydis nekliudo jų tvarkyti, valyti?“ „Punktas apie dizainą yra labai abstraktus. Vieniems tinkamas dizainas gali būti baltos plytelės, kitiems – kokie nors kiti dalykai. Būtų gerai, kad jie būtų įvardyti.“
Darbo patirties Danijoje turintis specialistas taip pat užsimena, kad ten tokie klausimynai yra maždaug perpus trumpesni nei Lietuvoje. „Danijoje inspektoriai užeina, pereina visus pagrindinius taškus pagal savo klausimyną ir, jei viskas gerai, ant restorano durų užklijuoja žalią lipduką – šypsenėlę. Tada svečiai, užeinantys į restoraną, mato, kad jis yra patikrintas ir jame gaminamas saugus maistas“, – sako A. Stoškus.
Kontrolinių klausimynų iniciatyva pradėta praėjusių metų pabaigoje, o per šiuos metus klausimynų skaičius išaugo tris kartus – nuo 13 iki 39. Šie klausimynai naudojami tikrinant įmones 17-oje sričių: prekybos, viešojo maitinimo, kaimo turizmo, kirpyklų ir grožio salonų, autoservisų, keleivių bei krovinių vežimo ir t. t.
Ūkio ministerija skaičiuoja, kad šiuo metu kontroliniai klausimynai naudojami atliekant 23 proc. visų patikrinimų. Siekiama, kad iki šių metų spalio 1 dienos jie būtų pasitelkiami atliekant pusę visų patikrinimų. Vėliau šis rodiklis turėtų išaugti iki 60 proc. Likusių 40 proc. patikrinimų metu naudoti kontrolinius klausimynus esą nėra prasmės, nes teisės aktus, kurių privalu laikytis, tikrintojai ir tikrinamieji supranta vienodai.
