Panevėžio apskrities mažesniuose miestuose ir rajonuose jau žiemos pradžioje pareigūnai bus pradėti traukti iš kabinetų ir išleisti patruliuoti į gatvę. Panevėžio apskrities VPK vadovai pritaria, kad pareigūnai būtų universalūs, o jų profesinės sąjungos prognozuoja visuomenės nepasitenkinimą
Teigiama, kad reformavus policijos veiklą gatvėse patruliuojančių policininkų padaugės nuo pusantro tūkstančio iki trijų tūkstančių.“Sekundės“ archyvo nuotr.
Pasipriešinimas nestabdo reformos
Trečdalyje iš 60 policijos komisariatų pradėta policijos sistemos reforma, po kurios kriminalinė policija bus sujungta su viešąja, policija bus valdoma centralizuotai, o tam tikroje srityje besispecializavę pareigūnai bus paversti universaliais, įgauna pagreitį.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) pertvarka jau pradėta Kupiškio policijos komisariate, o nuo šių metų gruodžio palies visus rajonų komisariatus. Profesinių sąjungų atstovai teigia, kad reformai nepasirengta – pareigūnai neapmokyti, dirbti naujomis sąlygomis neturi reikiamų priemonių.
„Šita reforma daroma, kad būtų sumažinta pareigūnų, kad būtų galima sureguliuoti jų darbo krūvį adekvačiai turimoms lėšoms mokėti jiems už darbą“, – „Sekundei“ teigė Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė.
Nors apie reformos grėsmes kalbančioms profesinėms sąjungoms pavyko pasiekti, kad Lietuvos prezidentė ir kiti aukšti šalies vadovai atkreiptų dėmesį ir paragintų atsakingas institucijas gerai pagalvoti, ką daro, pertvarkos tai nepristabdė.
Policijos generalinis komisaras Linas Pernavas pareiškė, kad pertvarkai labiausiai priešinasi kabinetiniai miegantys pareigūnai. Pasak jo, viešosios ir kriminalinės policijos sujungimas reiškia, kad bus kitaip organizuota jų veikla, o darbai, kuriuos iki šiol atliko viešosios ir kriminalinės policijos pareigūnai, nenutrūks ir jų kokybė nenukentės.
Tikslas – reaguoti dar greičiau
Panevėžio apskrities VPK viršininkas Egidijus Lapinskas mano, kad visuomenėje daug diskusijų sukėlusi ir pačios pareigūnų bendruomenės prieštaringai vertinama policijos reforma pateisins gyventojų lūkesčius greičiau sulaukti profesionalios pagalbos.
Jis nemato priežasčių nuogąstauti dėl vykdomos reformos, kuriai pasibaigus viešoji policija bus sujungta su kriminaline, iki šiol kabinete dirbę pareigūnai bus išsiųsti patruliuoti į gatves. Vadinasi, nebebus apylinkės, nepilnamečių inspektorių, jie su kriminalistais dirbs bendrose grupėse. Tokios pareigūnų specializacijos, kokia dabar yra, nebeliks.
„Iki šiol visos policijoje vykusios pertvarkos iš esmės nekeitė jos veiklos modelio. Jis išliko šiek tiek panašus į sovietinį. Dabar orientuojamės į vakarietišką, nes siekiame su turimais žmogiškaisiais ir materialiniais resursais užtikrinti operatyvesnę, efektyvesnę pagalbą. Būtent tokius lūkesčius gyventojai išsako per apklausas“, – „Sekundei“ tvirtino Panevėžio apskrities VPK vadovas.
Pasak E. Lapinsko, iš 8 tūkst. šalies pareigūnų gatvėse patruliuoja apie 1600. Po reformos jų matysime dvigubai daugiau. Rajoniniuose Panevėžio apskrities VPK komisariatuose dabar patruliuoja po du tris policijos ekipažus, o visoje apskrityje – nuo 30 iki 40 policininkų. Pertvarkius veiklą, patruliuos keturi penki ekipažai.
Panevėžio mieste ir rajone patrulių gatvėse jau padaugėjo nuo šių metų liepos 1 dienos. Mieste budi septyni aštuoni ekipažai, rajone – keturi penki.
Viršininko teigimu, dabar į įvykį tenka pasiųsti net kelis ekipažus (patrulių, operatyvinės grupės, jei reikia – ekspertų), nors pakaktų vieno.
E. Lapinskas patikino, kad sujungus viešąją policiją su kriminaline nusikaltimų tyrimas nepablogės. Pasak jo, darbai bus paskirstyti taip, kad būtų užtikrintas visų funkcijų, kurias privalo atlikti policija, vykdymas.
Beje, kriminalinės policijos pertvarka pradėta dar 2015 metais, kai apysunkius,
sunkius ir labai sunkius nusikaltimus buvo perduota tirti apskričių vyriausiesiems policijos komisariatams, kur sutelkta kriminalinė žvalgyba ir apskritai yra didžiausi rezonansinių nusikaltimų tyrimo resursai. Tai leido pagerinti tokių nusikalstamų veikų išaiškinamumą.
„Nesakau, kad rajoninių komisariatų kolegoms trūko kompetencijos tirti sunkius nusikaltimus, bet tam reikėjo skirti gerokai daugiau materialinių ir žmogiškųjų resursų“, – paaiškino E. Lapinskas.
Rajonai persitvarkys jau žiemos pradžioje
Panevėžio apskrities VPK viršininkas V. Lapinskas sako, kad rajoniniuose komisariatuose pertvarka bus pradėta nelaukiant Naujųjų metų. A.Bankauskaitės nuotr.
Panevėžio apskrities VPK kriminalinė policija su viešąja sujungta Kupiškio komisariate. Kituose rajoniniuose komisariatuose pertvarką planuojama pradėti nuo šių metų gruodžio.
Pagal naująjį policijos darbo modelį juose bus įkurti du skyriai – Reagavimo ir Veiklos. Reagavimo skyriaus pareigūnai reaguos į pranešimą apie įvykį, atliks visus privalomus veiksmus vietoje, o jų Veiklos skyriaus kolegos tęs tyrimą.
Rajonai, priklausomai nuo jų dydžio, bus suskirstyti į kelias teritorijas, o pareigūnai bus paskirti jas kuruoti. Kiekviena grupė turės vyresnįjį, o jis kasdien skirs užduotis ekipažams. Pavyzdžiui, surinkti tam tikrą informaciją, apklausti liudytojus ir kt.
Kitaip sakant, vyresnieji pareigūnai bus atsakingi už pažeidimų prevenciją, nusikalstamų veikų tyrimų kontrolę paskirtoje teritorijoje. Už visa tai iki šiol yra atsakinga viešoji ir kriminalinė policija.
Pasak E. Lapinsko, dalis Veiklos skyriuje dirbančių policininkų atliks bendruomenės pareigūnų funkcijas – užsiims prevencine veikla. Jie susitiks su žmonėmis, aiškins, kaip apsaugoti savo turtą, sveikatą ir gyvybę, eis į mokyklas. Kiekviename rajono komisariate dirbs po du bendruomenės pareigūnus. Juose taip pat bus pareigūnų, atsakingų už eismo saugumą.
Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato pertvarka nepalies dar metus. Iki 2017-ųjų apskrities policijos vadovai turės apsispręsti dėl naujo veiklos modelio.
Mažiau popierizmo
Panevėžio apskrities VPK vadovas sako, kad pareigūnams nebereikės tiek kabinetų ir tiek darbo priemonių juose, kiek dabar. Tai, ką daro kabinete, galės padaryti automobilyje.
„Technologinė pažanga mums leidžia iš kabinetų persikelti į automobilius. Kitais metais kiekvienas ekipažas turės planšetinį ir nešiojamąjį kompiuterius, sujungtus su policijos duomenų baze. Daugelis dokumentų yra pildomi elektroninėje erdvėje, jų formos bus dar supaprastintos. Sumažėjus vadinamojo popierinio darbo, pareigūnai daugiau laiko ir dėmesio galės skirti tiesioginėms savo funkcijoms atlikti“, – kalbėjo E. Lapinskas.
Askrities policijos vadovo teigimu, ekipažai turės viską, kas reikalinga, kad atvykę į įvykio vietą galėtų netrukdomai dirbti. Viršininkas patikino, kad ir dabar policininkai nepatruliuoja be apsaugos liemenės, pistoleto ar elektrošoko, koks gali susidaryti įspūdis iš pareigūnų profesinių sąjungų atstovų kalbų.
Taigi po pertvarkos pareigūnams išėjus iš kabinetų ir persėdus į automobilius, atsiras didesnis įvairių priemonių poreikis. E. Lapinskas sakė, kad Panevėžio apskrities VPK turi užtektinai automobilių, bet jie yra seni, dauguma – devynerių ar dešimties metų. O Vakarų Europos, Skandinavijos šalyse pareigūnų dvejų trejų metų automobiliai keičiami į naujus. Viršininko teigimu, planuojama atnaujinti ir mūsų policijos automobilių parką.
E. Lapinskas neigia pareigūnų profesinių sąjungų atstovų pareiškimus apie neva prastą mūsų policijos pareigūnų parengimą. Viršininko tvirtinimu, pareigūnai dirbti parengiami jau Policijos mokykloje ir Mykolo Romerio universitete, o komisariatuose nuolat organizuojami įvairūs mokymai. Policininkai, taip pat ir dirbantys kabinetuose, kasmet laiko fizinio pasirengimo testus, jiems privalomos šaudymo įskaitos. Komisariate dirbantys fizinio parengimo instruktoriai veda užsiėmimus policininkams.
Pasak E. Lapinsko, kadangi nėra stacionarios šaudyklos, šiltuoju metų laiku kiekvieną mėnesį vyksta šaudymo pratybos, be to, tris keturis kartus per metus vyksta šaudymo varžybos.
Ar tiesa, kad akiai ir rankai miklinti pareigūnams per metus skiriami tik penki šoviniai? Apskrities policijos vadas sako, kad tiek duodama mėnesiui.
„Pareigūnai parengti gana gerai, kad galėtų apginti save ir kitus“, – kalbėjo jis.
E. Lapinskas sutinka, kad jie gali būti parengti dar geriau, kad vieniems pareigūnams trūksta vienos srities patirties, kitiems – kitos. Pasak jo, dirbdami poroje pareigūnai turės galimybę keistis patirtimi.
Jis mano, kad policijos veiklos reforma, be kita ko, pakels ir policininko profesijos prestižą, už šį darbą bus geriau atlyginama. Tik dirbti pradėję pareigūnai dabar į rankas gauna 600 eurų, vidurinės grandies pareigūnai – apie 700 eurų. 2017-aisiais ir 2018-aisiais numatytas nuoseklus darbo užmokesčio didinimas. Siekiama, kad 2019 metais pradedančio policininko atlyginimas į rankas siektų 1000 eurų, o vidurinės grandies – 1,5 tūkst.
Siūlo pasakyti visuomenei tiesą
Lietuvos policijos profesinės sąjungos vadovės R. Katinienės teigimu, didžiausia problema, kad reforma vykdoma skubotai, jai tinkamai nepasirengus. Delfi nuotr.
Lietuvos policijos profesinės sąjungos vadovė R. Katinienė teigia, kad iš esmės darbo užmokestis liko tas pats Pasak jos, tam, kad pareigūnas gautų tuos 600 –700 eurų, jis turi dirbti viršvalandžius.
„Pareigūnų krūviai labai dideli. Jie pervargę. Jau dabar iš darbo išėjo keli šimtai pareigūnų. Jeigu komisariatuose pertvarka bus vykdoma drastiškais metodais, darbą paliks dar daugiau“, – „Sekundei“ tvirtino R. Katinienė.
Pašnekovės teigimu, didžiausia problema, kad reforma buvo nuleista iš viršaus, nediskutuota su pareigūnų bendruomene ir visuomene, nenumatytos lėšos. Jos žiniomis, šiai reformai įgyvendinti nepaskirtas nė vienas euras, tačiau suplanuota 40 proc. sumažinti pareigūnų.
„Mes matome dideles grėsmes, nes pareigūnai yra neparuošti, išskyrus galbūt mažą jų procentą. Jie neturi nei planšetinių kompiuterių, nei kitų darbui reikalingų priemonių. Daugelyje komisariatų trūksta automobilių. Jeigu į įvykio vietą atvyks nepasirengęs ir neturintis reikiamų darbo priemonių pareigūnas, kils visuomenės nepasitenkinimas.
Nors teigiama, kad gatvėse po reformos policininkų padaugės, mums jau dabar akivaizdu, kad paprastas žmogus vis rečiau sulauks kokybiškos ir profesionalios policijos pagalbos“, – kalbėjo darbo patirties tiek viešojoje, tiek kriminalinėje policijoje turinti pareigūnė.
Lietuvos policijos profesinės sąjungos vadovė apgailestavo, kad griaunamas daug metų kurtas apylinkės inspektorių institutas, kuris padėjo policijai palaikyti glaudesnius ryšius su visuomene.
„Nukentės prevencija, nusikaltimų užkardinimas. Neaišku, kas ir kaip dirbs su nepilnamečiais, rizikos šeimomis. Vagystės sudaro 40 procentų visų nusikaltimų, į daugelį tokių nusikaltimų bus tik reaguojama, bet jie nebus tiriami“, – sakė R. Katinienė.
Profesinės sąjungos vadovės nuomone, valdžia turėtų žmonėms aiškiai pasakyti, ką policija gali ir ko negali, kai toks yra finansavimas.
Baiminasi dėl pareigūnų sveikatos
Panevėžio apskrities policijos profesinės sąjungos vadovė Laimutė Narkienė pritaria kolegės nuomonei. Ji atkreipė dėmesį, kad kriminalinės policijos pareigūnai dažniausiai nėra tokios geros sveikatos, kaip patruliai, ir nėra taip gerai fiziškai pasirengę.
„Ne paslaptis, kad nemažai jų priskiriami trečiai sveikatingumo grupei, vadinasi, turi vienokių ar kitokių sveikatos problemų. Pavyzdžiui, jeigu stuburo išvaržą turintis pareigūnas bus išleistas į gatvę, kažin ar jam neteks imti nedarbingumo pažymėjimo ar net išeiti iš darbo dėl sveikatos. Apskritai, abejoju, kad 15–18 metų kabinete sėdėjęs kriminalistas taps geru patruliu. Efektyviausias darbas, kai kiekvienas daro tai, ką geriausiai išmano“, – pabrėžė L. Narkienė .
Inga SMALSKIENĖ
