Lietuviškas verslas kol kas nedrąsiai žengia į socialinius tinklus.
Sparčiai populiarėjančių socialinių tinklų produktas – socialinė žiniasklaida – įgauna vis didesnę vertę ir įtaką. Ar verslas yra pasiruošęs įveikti iššūkius, kai aiškėja, kad tai, kas kadaise buvo vidinės bendrovės problemos, šiandien labai greitai gali patekti į viešumą?
Įmonių vadovai, prieš porą metų paklausti, kas labiausiai neigiamai veikia kompanijos reputaciją, dažniausiai nurodė bendrovės ir jos produktų kritiką žiniasklaidoje (42 proc. apklaustųjų) bei aplinkybes, dėl kurių tektų laikinai nutraukti verslą (36 proc.). Ir vos 13 proc. vadovų nerimą kėlė įmonės kritika internete. Tačiau pastaruoju metu virtualios erdvės įtaka vartotojams, o kartu ir verslui, didėja ne dienomis, o valandomis. Ne veltui sakoma: jeigu tavęs nėra „Facebook“, tavęs nėra visai. Socialinių tinklų lyderį jau pasirinko šimtai milijonų vartotojų, o paskui juos priverstas sekti ir verslas. Socialiniuose tinkluose žmonės ne tik bendrauja tarpusavyje, dalijasi informacija, bet ir sukuria nemažą dalį turinio, kuris tampa socialine žiniasklaida, peninčia tradicinius viešosios nuomonės formuotojus. Tokia neigiamo konteksto užtaiso bomba gali sudrebinti net ir stabiliausios verslo imperijos pamatus.
Šiandien pasaulyje jau nieko nestebina, kad įmonės, užuot kūrusios ar atnaujinančios interneto tinklalapius, keliasi tiesiai į socialinius tinklus. Kada tai taps tendencija ir Lietuvoje – tik laiko klausimas. Tačiau šis kelias gali būti ne tik arčiausias vartotojų link, bet ir itin pavojingas pačiam verslui. Ar monopolininkui, kurį visuomenė keiksnoja dėl didelių paslaugų kainų, įkėlus koją į naujosios socialinės žiniasklaidos džiungles, pavyks pagerinti savo įvaizdį? O galbūt siekis sustiprinti ryšius su vartotojais virs atviros kritikos lavina, kurios dalis gali pasipilti iš pačios įmonės vidaus?
Anot Artūro Jonkaus, komunikacijos agentūros „Publicum“ direktoriaus, Lietuvos įmonėms pats laikas susimąstyti, kad jeigu visi vartotojai nuėjo į socialinius tinklus, ten pasuko ir įmonių darbuotojai. Ar šie taps bendrovės, kurioje dirba, ambasadoriais? O galbūt pirmieji pasidalys su draugais informacija, kurią įmonė mieliau paliktų po devyniais užraktais?
„Tai, kas kadaise buvo vidinės bendrovės problemos, šiandien labai greitai gali patekti į viešumą, – įspėja A. Jonkus. – Atsiradus naujajai žiniasklaidai, pasaulis tampa skaidresnis: pakaks pastatyti įmonės automobilį neįgaliųjų vietoje, ir nuotrauka tuoj pat gali patekti į viešąją erdvę. Dėl to naujų iššūkių kyla ir verslui. Įmonės konsoliduoja komunikaciją, nes padėtis labai greitai keičiasi.“
Pančiai naudos neduos
Šiemet „Publicum“ apklausus portalo one.lt lankytojus paaiškėjo, kad socialiniuose tinkluose labai lengva pažeisti įmonės reputaciją – taip manė beveik 70 proc. respondentų. Daugiau kaip pusė apklaustųjų prisipažino, kad pakomentuotų socialinėje erdvėje savo darbdavio elgesį, jeigu šis padarytų kažką, su kuo darbuotojas visai nesutiktų. Tai liudija, kad iš socialinės žiniasklaidos kylančios grėsmės reputacijai gali būti ir sugeneruotos pačių įmonių viduje, ir atsirasti iš išorės.
Pakenkti įmonės reputacijai viešojoje erdvėje būtų galima net ir nesiėmus tyčinių veiksmų, mat 37 proc. socialinių tinklų lankytojų, dedančių komentarus, nuotraukas, vaizdo įrašus, nesusimąsto, ką apie tai pagalvos viršininkas, kolegos ar klientai, ir kokių tai gali turėti pasekmių ateityje.
Vis daugiau užsienio bendrovių su savo darbuotojais pasirašo susitarimus, reglamentuojančius, kokią su darbdaviu susijusią informaciją galima skleisti socialiniuose tinkluose. Kitose šalyse jau pradeda formuotis teismų praktika, kaip verslas gali ginti savo reputaciją, kai socialinėje žiniasklaidoje nepalankią informaciją platina ir samdomi darbuotojai, ir konkurentai.
Tačiau specialistai darbdavius įspėja neperlenkti lazdos, nes itin griežtas reglamentavimas naudos neduos. Tai liudija ir apklausos. 44 proc. apklaustų respondentų atsakė, kad nekeistų savo bendravimo socialiniuose tinkluose įpročių, net jeigu darbdavys reglamentuotų darbuotojų elgesį viešojoje erdvėje. Tik 15 proc. darbuotojų nediskutuotų darbo temomis, 9 proc. – nedėtų nuotraukų iš darbo aplinkos.
Anot A. Jonkaus, nemažai pasaulio įmonių sėkmingai naudoja socialinę žiniasklaidą rinkodarai ir viešiesiems ryšiams, nors ši sritis tebėra labai nauja. Diskusijos apie darbuotojų elgesį socialinėje žiniasklaidoje gali būti panaudojamos įmonės korporatyvinei kultūrai kurti. Tačiau nedaugelis kompanijų diskutuoja, o dar mažiau dirba, siekdamos mažinti riziką ir į šią veiklą įtraukti darbuotojus. Tyrimai liudija, kad sumažinus neigiamų gandų apie įmonę bent 2 proc., pardavimo pajamas galima padidinti 1 proc.
