Kiek dar paslapčių, gaubiančių L. da Vinci kūrybą, atskleis laikas?
Šis Renesanso genijus turbūt niekada nesiliaus stebinęs. Po Leonardo da Vinci mirties prabėgo kone 500 metų, o jo kūriniai vis dar mena naujas mįsles tyrinėtojams. Vien šiomis dienomis meno pasaulis prabilo apie dvi L. da Vinci kūrybinio palikimo staigmenas.
Meno tyrėjai šią savaitę pranešė sensacingą žinią: manoma, kad Florencijos rūmuose jie aptiko vieną iš L. da Vinci freskų, apie kurią nieko nebuvo žinoma kelis šimtus metų.
Senuosiuose rūmuose Florencijoje specialiais zondais po esamu sienos paviršiumi aptikti freskos pėdsakai, kuriuose naudotas toks pat juodas fragmentas, kaip ir paveiksle „Mona Liza“.
Kelis dešimtmečius vykdomo projekto atstovai, kuriems vadovauja meno istorijos profesorius Maurizio Seracini, pabrėžė, kad tyrimo duomenys dar negalutiniai, „tačiau viltingi“.
Florencijoje vykdomas tyrimas jau anksčiau sukėlė daugybę nepasitenkinimo: ieškant galimai L. da Vinci tapytos freskos tyrėjams teko išgręžti skyles Giorgio Vasari freskoje. Vardan mokslinio tikslo suniokota šio menininko freska sukėlė dalies meno pasaulio atstovų nepasitenkinimą.
Freską „Angiario mūšis“ L. da Vinci ėmė tapyti 1505 m., tačiau kilus techniniams nesklandumams ir ėmus lietis freskos spalvoms, šio darbo nebaigė.
Tuo tarpu Luvro muziejaus atstovai šį mėnesį pareiškė aptikę duomenų, leidžiančių manyti, kad garsioji „Mona Liza“ buvo nutapyta maždaug dešimtmečiu vėliau, nei galvota iki šiol.
Luvre „Mona Liza“ datuojama 1503-1506 m., tačiau dabar meno tyrėjai linksta manyti, kad iš tiesų garsiausias visų laikų paveikslas buvo nutapytas 1510-1515 m.
Tokią prielaidą tyrėjai ėmė daryti remdamiesi paveikslo stilistika bei palyginę antrame plane matomą panoramą su žinomais faktais apie to meto Madrido kraštovaizdį.
Tiesa, meno tyrinėtojai mano, kad paveikslas iš tiesų buvo pradėtas tapyti 1503 m., tačiau netrukus L. da Vinci šį darbą apleido ir prie jo grįžo tik apie 1510 metus.
