Daug audringų diskusijų Panevėžio rajono kultūros lauke sukėlusi reforma – jau finišo tiesiojoje. Vietoj iki šiol veikusių dvylikos kultūros centrų jau nuo antradienio liko viena nauja įstaiga – Panevėžio rajono kultūros centras.
Nors startas žymi ambicingos reformos pradžią, ji pasitikta be iškilmingų ceremonijų, su laikinuoju vadovu, dar tik tvarkomomis patalpomis ir sumažėjusiomis kultūros darbuotojų gretomis.
Be iškilmių
Panevėžio rajone kuriamos naujos biudžetinės įstaigos startas kol kas be iškilmingų ceremonijų.
„Kol kas bus paskirtas tik laikinas vadovas. Kai turėsime nuolatinį, galėsime galvoti ir apie oficialų įstaigos atidarymą“, – sako Panevėžio rajono meras Antanas Pocius.
Naujosios įstaigos laikinuoju vadovu tapo pastarąjį dešimtmetį gretimo Anykščių rajono kultūros lauke dirbęs režisierius ir muzikas Julius Jakubėnas.
„Rinkomės žmogų, kuris turėtų gebėjimų vadovauti kultūrai. Kandidatūrą lėmė rekomendacijos ir patirtis“, – teigia A. Pocius.
Pakeliui ne su visais
Anot Panevėžio rajono mero, kol įstaiga nėra oficialiai įregistruota, negalima skelbti konkurso nuolatiniam vadovui.
O pritraukti stiprų specialistą laikinoms pareigoms nėra paprasta.
„Pirmiausia privalome paskirti laikinąjį, o tik paskui organizuoti konkursą nuolatiniam vadovui. Laikinasis taip pat galės dalyvauti konkurse, tačiau kas jį laimės – neaišku“, – kalbėjo A. Pocius.
Pasak mero, pratęsti darbo sutarties nepanoro trijų kultūros centrų – Ramygalos, Ėriškių ir Krekenavos – vadovai.
Kiti vadovai tęs darbą, tačiau keisis jų pareigybės – jie taps kultūros centro organizatoriais.
Tiesa, siekiant sušvelninti pertvarkos poveikį, nuspręsta iki metų pabaigos išlaikyti tokius pat jų atlyginimus.
„Buvo bendras sutarimas, kad iki metų pabaigos atlyginimai nesikeis. Taip siekiame išvengti didesnės moralinės įtampos. O po naujųjų žiūrėsime, kaip situacija klostysis. Bet kol neturime nuolatinio vadovo, kuris ateitų su savo vizija, sunku kalbėti apie ateities planus“, – teigia meras.
Viščiukus skaičiuos rudenį
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Edmundas Toliušis taip pat pabrėžė, kad pirmiausia reikia išspręsti techninius klausimus – įregistruoti naująją įstaigą ir tuo pat metu išregistruoti visus dvylika iki šiol veikusių kultūros centrų.
Pasirūpinti visais organizaciniais klausimais ir parengti pagrindinius veiklos dokumentus patikėta naujajam laikinajam vadovui.
„Laikinojo vadovo darbas bus paruošti įvairias įstaigos tvarkas, sutvarkyti dokumentaciją. Vasarą jau galėsime skelbti konkursą nuolatiniam vadovui išrinkti“, – planuoja E. Toliušis.
Administracijos direktorius pabrėžia, kad pagrindinis reformos tikslas – sukurti vieningą kultūros valdymo modelį rajone.
Pasak E. Toliušio, sprendimą imtis pokyčių paskatino prieš kelerius metus atliktas auditas, atskleidęs nemažai problemų kultūros sektoriuje.
„Šios reformos esmė – turėti vieną kultūros įstaigą, kuri formuotų vieningą kultūros politiką ir požiūrį. Prieš porą metų atliktas kultūros įstaigų auditas parodė daug negerovių. Tikimės, kad sujungus visas įstaigas po vienu stogu pavyks pasiekti proveržį“, – aiškino administracijos direktorius.
Anot jo, kitos savivaldybės, pasirinkusios tokį kelią, džiaugiasi.
Vis dėlto galutinius reformos rezultatus vertinti dar anksti.
„Kaip sakoma, viščiukus skaičiuosime rudenį. Po metų galėsime aiškiai pasakyti, ar ši reforma pasiteisino“, – pripažįsta E. Toliušis.
Išėjo pusė komandos
Ši kultūros centrų reforma daliai jų darbuotojų – skausminga.
Iš pareigų pasitraukusi Ėriškių kultūros centro direktorė Justė Gusevaitė-Grižė sako, kad sprendimas nebuvo lengvas, tačiau apgalvotas.
„Kito darbo pasiūlymo neturiu ir net neturėjau kada jo ieškoti – šiuo metu daug darbų, susijusių su darbo santykių nutraukimu. Planuoju šiek tiek pailsėti, paskui gyvenimas parodys“, – teigė J. Gusevaitė-Grižė.
Anot jos, vienos konkrečios priežasties pasitraukti nebuvo – sprendimą lėmė aplinkybių visuma.
„Nėra vienos priežasties, tai labiau bendras emocinis fonas ir nežinomybė dėl ateities. Sprendimas nebuvo lengvas, bet tikiu, kad užsidarius vienoms durims atsiveria kitos“, – sakė buvusi kultūros centro direktorė.
Kartu su ja išėjo ir dar trys darbuotojai iš septynių šiuo metu dirbančių Ėriškių kultūros centre.
„Lieka du meno vadovai, dirbantys su kolektyvais, tačiau bendruomenės renginiai, valstybinės šventės, parodos gali laikinai nevykti, kol bus rastas naujas žmogus, galintis tęsti šiuos darbus“, – sako J. Gusevaitė-Grižė.
Ieškojo naujų iššūkių
Vietoj rajone veikusių dvylikos kultūros centrų steigiamo vieno Panevėžio rajono kultūros centro laikinasis vadovas Julius Jakubėnas teigia iššūkių nebijantis ir į pokyčius žvelgiantis kaip į galimybę.
Dailininkų šeimoje užaugęs J. Jakubėnas iki šiol dirbo Anykščiuose – šių metų balandžio pradžioje jis pasitraukė iš Anykščių menų centro Pasaulio anykštėnų kūrybos centro kuratoriaus bei choro „Šilelis“ vadybininko pareigų.
„Anykščiai yra Panevėžio krašto dalis, kultūros lauke vienaip ar kitaip esame susiję. Kultūros ir meno žmonės vieni kitus pažįsta, bendruomenė yra gana vientisa ir draugiška“, – vardija J. Jakubėnas.
Pasak jo, po dešimtmečio veiklos Anykščiuose natūraliai kilo noras ieškoti naujų iššūkių.
„Po dešimties metų kultūrinės veiklos Anykščių mieste ir rajone pradėjau dairytis naujų galimybių, iššūkių, naujų vėjų. Taip sutapo, kad tuo pat metu įsibėgėjo Panevėžio rajono kultūros centrų reorganizacija. Stebėjau šį procesą ir netikėtai sulaukiau pasiūlymo prisijungti prie komandos bei padėti užtikrinti sklandžią pertvarką. Puikiai suprantu, kodėl buvo ieškoma žmogaus iš šalies – neturinčio asmeninių interesų ar artimų ryšių. Atvykstu iš kito rajono ir atsinešu tik savo darbo patirtį. Tai drąsus Panevėžio rajono valdžios sprendimas“, – mano J. Jakubėnas.
Laikinasis vadovas palaiko vykdomą reformą ir tikisi, kad ji duos teigiamų rezultatų. Anot jo, svarbus ne tik konkurencijos, bet ir bendradarbiavimo principas.
„Manau, ši reorganizacija išeis į naudą – tik vieninga bendruomenė gali būti stipri. Regionuose gyventojų mažėja, visuomenė sensta, todėl dabar tinkamas metas pokyčiams. Susivienijus dvylikai įstaigų, bus galima geriau atliepti gyventojų kultūrinius poreikius. Sveika konkurencija yra gerai, tačiau kai ji perauga į bendradarbiavimą, laimi visi“, – pabrėžė jis.
J. Jakubėnas kol kas neplanuoja kraustytis į Panevėžį – ir toliau gyvens Anykščių rajone.
„Iki darbovietės bus maždaug valanda kelio. Tą laiką galima išnaudoti apmąstant būsimus darbus ir užduotis“, – pridūrė laikinasis vadovas.
