Azijos gyventojai atranda vyną, logistikos bendrovės – naują veiklos nišą
Azijos finansų centru vadinamame Honkonge, kuriame gyventojų tankis yra vienas didžiausių pasaulyje, o žemė čia tokia brangi, kad ją įstengia įpirkti tik dangoraižių statytojai, apie nuosavą kelių kvadratinių metrų ploto lopinėlį daržui galite tik pasvajoti. Nedidelė nokstančių vynuogių plantacija čia apskritai atrodytų kaip milžiniškas nesusipratimas. Tačiau vyno magistrė Debra Meiburg net nesusimąstydama vadino Honkongą vyno kraštu.
Ir iš tiesų žemyn svyrančios sunkios kekės didžiuliuose vynuogynuose nėra būtinas atributas valstybei, siekiančiai vyno šalies titulo. Kinijos autonomiją turinčiam Honkongui pakanka fakto, kad į kitas Azijos valstybes vynas keliauja būtent iš čia.
Viena svarbiausių priemonių, padėjusių įsukti Honkongo vyno rinką, buvo 2008 m. regiono valdžios priimtas sprendimas panaikinti muito mokestį importuojamam vynui. Skaičiuojama, kad dingus šiai rinkliavai butelis vyno, anksčiau kainavęs 100 JAV dolerių, atpigo iki 20 JAV dolerių.
Tai lėmė, kad, palyginti su 2007 m., vyno importo į Honkongą apimtys dabar yra padidėjusios 100 proc. ir vis dar sparčiai auga. Be to, praėjusiais metais šis megapolis tapo didžiausiu pasaulyje vyno aukcionų centru – per varžytuves vyno čia parduota už 229,6 mln. JAV dolerių. Palyginimui: JAV per 2011 m. vykusius aukcionus vyno parduota už 146,4 mln. JAV dolerių.
Ir versle, ir šeimoje
Į Honkongą gręžiasi daugybė užsienio vyno gamintojų. Mat čia įsikūrę logistikos bendrovių paskirstymo centrai, iš kurių šis gėrimas gali pasiekti rinkas visame žemyne. Didžiausia jų – daugiau nei milijardą gyventojų turinti Kinija.
Anksčiau vynas šioje šalyje nebuvo laikomas ypatingu gėrimu, bet pastaraisiais metais jis labai sparčiai ėmė populiarėti. Pernai Kinijos vyno rinką sudarė 241 mln. litrų vyno. Tai – 65 proc. daugiau nei 2010 m. O per pastaruosius penkerius metus į Kiniją importuojamo vyno kiekis išaugo maždaug šešis kartus, rodo Kinijos muitininkų duomenys. Prognozuojama, kad vyno suvartojimas Kinijoje iki 2015 m. pabaigos padvigubės, šalis taps antra pasaulyje pagal į ją importuojamo vyno vertę.
Pats Honkongas, turintis 7 mln. gyventojų, pagal jų išgeriamo vyno kiekį tarp Azijos valstybių užima trečią vietą. Finansų centru skambiai tituluojamo megapolio gyventojai pirmenybę teikia itin brangiam ir prabangiam vynui, atkeliavusiam iš Prancūzijos ar Italijos. Raudonąjį vyną jie mėgsta kur kas labiau negu baltąjį.
„Čia, Honkonge ir Kinijoje, vynas laikomas socialiniu ir verslo instrumentu. Svarbiomis progomis tiek verslo partneriams, tiek šeimos nariams patiekiamas būtent šis gėrimas, – sakė Honkonge gyvenantis vyno mėgėjas Guntheris Homerleinas. – Vynas tampa labai svarbia mūsų kultūros dalimi.“
Kelyje tik viena stotelė
Vokiečių logistikos kompanija „Deutsche Post DHL“ tai suprato dar prieš kelerius metus ir čia atidarė vyno paskirstymo centrą, padedantį patenkinti augančios Kinijos rinkos poreikius. Vyno logistikos paslaugas vokiečiai teikia kartu su tarptautine vyno ir kitų alkoholinių gėrimų eksperte kompanija „Giorgio Gori“ („Deutsche Post DHL“ valdo 60 proc. šios įmonės akcijų).
DHL vyno centrą pasiekia vynas iš įvairių vyną gaminančių pasaulio valstybių: Kanados, JAV, Brazilijos, Kubos, Argentinos, Vokietijos, Prancūzijos, Portugalijos, Ispanijos, Italijos, Pietų Afrikos, Australijos ir Naujosios Zelandijos. Iš vyno centro vynas į bet kurią Azijos valstybę gali būti pristatytas vos per dieną.
„Giorgio Gori“ turi biurų ir sandėlių praktiškai visose vyną gaminančiose šalyse ir darbuotojų komandų visose pagrindinėse vartotojų rinkose. Kompanijos plėtros į vyną gaminančias šalis prašė patys tų šalių vyndariai, pasakoja Ricardo Pazzaglia, „Giorgio Gori“ valdybos narys, grupinio pardavimo ir rinkodaros direktorius.
Anot jo, toks gamintojų ir tiekėjų bendradarbiavimas padeda užtikrinti, kad vyno butelis iš savo kilmės šalies Honkongą pasiektų stabtelėjęs vos vienoje tarpinėje stotelėje. Esą kuo mažesnis pervežimų skaičius, tuo paprasčiau užtikrinti vyno kokybę.
Kiekvienas vyno butelis yra trapus, lengvai pažeidžiamas šviesos, karščio ir vibracijų. Šių veiksnių sugadintas gėrimas praranda savo vertę, todėl vyno logistikai reikia specialių žinių, saugių ir tinkamų laikymo sąlygų.
Vynas kaip vaikas
Vyno žinovai gauto gėrimo kokybę gali atskirti jo net neparagavę. „Vynas, kaip ir nokstantis obuolys, gyvenimą pradeda būdamas šviesios, gaivios spalvos. Įprastai tai būna blanki šiaudų spalva su žalsvos spalvos pėdsakais. Bręsdamas vynas įgauna auksinių ar geltonų tonų, kol sukaupia auksinį atspalvį. Sugedęs vynas būna gintaro spalvos“, – aiškino D. Meiburg.
Tačiau vasaros Honkonge būna itin karštos ir drėgnos. Tad siekiant išsaugoti visas gerąsias vyno savybes, patalpos vynui saugoti ir skirstyti buvo specialiai pritaikytos. Šio logistikos centro patalpa, kurioje lubas siekiančiose didžiulėse lentynose sukrautos dėžės su buteliais, neturi langų, į ją nepatenka jokia saulės šviesa. Oro temperatūra sandėlyje gali svyruoti nuo 16 iki 20 laipsnių Celsijaus.
Vis dėlto vyno žinovai pusiau juokais, pusiau rimtai užsimena, kad pigesnį vyną reikia saugoti labiau nei brangesnį. Taip yra todėl, kad pigus vynas dažniausiai būna jaunas vynas, kurio struktūra iki galo nesusiformavusi. Nuo karščio jis gali vėl pradėti fermentuotis. „Tačiau tinkamai neišsaugojus jauno vyno butelio rizikuojama netekti mažesnės pinigų sumos“, – sakė R. Pazzaglia.
G. Homerleinas pridūrė, kad vyno logistikos paslaugas teikiančios bendrovės privalo išsaugoti ne tik gėrimo kokybę, bet ir butelio, į kurį jis išpilstytas, išvaizdą: „Bent kiek įbrėžus butelį, klientas jo nebepirks. Tai tas pat, kas subraižyti svetimą automobilį.“
2 tūkst. kv. m plotą užimančiame DHL vyno logistikos centre vienu metu gali būti laikoma 230 tūkst. butelių. Kai kurie jų priklauso kompanijoms, kiti – privatiems asmenims. „Mūsų darbuotojai išmokyti su vynu elgtis kaip su kūdikiu“, – šmaikštavo Kelvinas Leungas, „Deutsche Post DHL“ padalinio „DHL Global Forwarding“ vadovas Azijos ir Ramiojo vandenyno šalyse.
DHL vyno logistikos centro personalas per mėnesį „apdoroja“ daugiau kaip 50 tūkst. butelių.
Užsiima vyndaryste vietoje
Tiesa, Honkongą vyno kraštu galima vadinti ne tik dėl to, kad vynas iš čia į kitas Azijos valstybes teka upėmis. Megapolyje, kuriame nerasite nė vienos vynuogių plantacijos, šis taurus gėrimas dar ir gaminamas.
Pirmąją vyno daryklą Honkonge – „The 8th Estate Winery“ – 2008 m. atidarė emigrantė iš Kanados Lysanne Tusar. Ji gali didžiuotis daranti tai, ko niekas nedaro jokioje kitoje Azijos valstybėje, – vyną gaminanti pačioje Honkongo širdyje. Tokią koncepciją esą įkvėpė gerai žinoma tiesa, kad keliauti vynui nėra gerai. Esą kur kas geriau importuoti užsienio talentus, išskirtines vynuoges ir vyną gaminti vietoje.
Vyno daryklos meistrai keliauja po vynuogynus ir patys atrenka vynuoges. Pavyzdžiui, 2007 m. vynas buvo gaminamas iš JAV, Vašingtono valstijoje, užaugusių vynuogių. 2008 m. pasirinktos itališkos vynuogės, o šįmet vynas gaminamas iš Prancūzijos Bordo regiono derliaus.
Prinokusios vynuogės žaibiškai sušaldomos ir taip nepraranda skonio ypatybių. Žaibiško sušaldymo metu naudojamas skystas azotas arba sauso ledo ir etanolio mišinys, kurie akimirksniu sustingdo maisto produktus neleisdami juose susiformuoti ledo kristalams. Taip sušaldytos vynuogės atvežamos į Honkongą, čia jos atšildomos ir tuomet iš jų, kaip ir bet kurioje kitoje vyno darykloje, gaminamas vynas. 70 proc. joje pagaminamo vyno suvartojama vidaus rinkoje.
specialiai IQ iš Honkongo
