Manoma, kad šiemet mažiau europiečių leis sau žiemą slidinėti Šveicarijoje.
Šiais metais slidinėjimo sezonas šveicarams bus niūresnis. Vietos turizmo ekspertai prognozuoja, kad viešbučiuose bus rezervuota mažiau vietų, o ir atvykėliai stengsis išleisti mažiau pinigų nei paprastai. Tačiau į kalnuotąją šalį išsiruošusiems turistams tai gali būti gera žinia – dalis viešbučių jau dabar sumažino kainas.
Turizmo sektoriaus atstovų nuomone, skaudžių pasekmių žiemos sezono turizmui turės itin sustiprėjęs Šveicarijos frankas. Šalies ekonominių tyrimų institutas yra paskaičiavęs, kad šiemet užsieniečių slidininkų bus sulaukta bent 4 procentais mažiau.
Šio sezono metu šveicarai tikisi sulaukti mažiau nei įprastai turistų iš euro zonos šalių bei Didžiosios Britanijos. Analitikai svarsto, kad europiečiams kelionės į Šveicariją kainuoja palyginti daug, o dėl skolų krizės bei didelio nedarbo tokią pramogą sau galės leisti mažiau žmonių. Todėl šiemet šveicarų viltys siejamos su atvykėliais iš Brazilijos, Rusijos, Indijos ir Kinijos. Turistų iš šių šalių skaičius Šveicarijoje pastaraisiais metais vis didėja. Tačiau to nepakaks kompensuoti sumažėjusiam europiečių turistų skaičiui.
„Šveicarijos turizmo sektoriaus atstovai dabar turi pakankamai priežasčių nunarinti galvas“, – pripažino Šveicarijos turizmo departamento vadovas Jürgas Schmidas.
Pasak jo, bandydami pritraukti daugiau lankytojų, šiam slidinėjimo sezonui jau dabar daug viešbučių siūlo mažesnes kainas. Tačiau kol kas didelių pokyčių tai nežada.
Dalis šalies turizmo sektoriaus atstovų viltingus žvilgsnius kreipia į 2013-2014 metus. Tada turėtų stabilizuotis Šveicarijos frankas, o užsienio turistai, manoma, vėl drąsiau rinksis keliones. Tačiau viešbučių savininkai tvirtina negalintys tiek ilgai laukti. Jie kreipėsi į šalies vyriausybę reikalaudami imtis skubių priemonių turizmui skatinti, tarp jų – ir sumažinti viešbučiams PVM.
Nuotaikos turizmo sektoriuje nepakėlė ir įstrigusios prabangaus slidinėjimo komplekso garsiajame Crans Montana kurorte statybos. Rusiško kapitalo bendrovė planavo įrengti 160 prabangių apartamentų bei 12 tūkstančių kvadratinių metrų ploto prekybos centrą su restoranais, čiuožykla, baseinais ir konferencijų centru. Planuotos investicijos į kompleksą turėjo siekti 324 milijonus eurų. Tačiau po aplinkosaugos organizacijų skundo teismo sprendimu statybos buvo sustabdytos.
