Nors ši žiema primena į rudenį, sąskaitos už šildymą nedžiugina. Šalies valdžia, ieškodama būdų, kaip sumažinti šildymo kainas, urėdijas įpareigojo nuo šių metų pradžios iš miško kirtimų atliekų organizuoti skiedrų gamybą ir jas parduoti per neseniai sukurtą biokuro biržą.
Įdarbino urėdijas
Tikimasi, kad taip bus sudaroma konkurencija medienos biokuro rinkoje, todėl atpigs šiluma gyventojams. Tačiau šilumos gamintojai labai atsargiai vertina bent teorinę galimybę, kad sąskaitos už šildymą gerokai sumažės.
Aplinkos ministerija dar praėjusių metų rudenį visas urėdijas įpareigojo nuo 2014 metų sausio 1-osios organizuoti skiedrų gamybą ir tokį biokurą tiekti rinkai konkurencingomis kainomis per neseniai pradėjusią veikti energijos išteklių biržą „Baltpool“. Taip turėtų būti didinama konkurencija medienos biokuro rinkoje ir sudaromos geresnės sąlygos biokuro vartotojams apsirūpinti kuru. O tai leistų sumažinti šildymo sąnaudas galutiniams šilumos vartotojams. Be to, daug efektyviau bus tvarkomos miškų atliekos.
„Urėdijų dalyvavimas biokuro gamyboje užtikrins, kad skiedros biržai bus tiekiamos konkurencinga kaina. Mažesnės kainos veiks visą biržą ir neleis nesąžiningiems pardavėjams diktuoti savo sąlygų. Urėdijos jau seniai įrodė, kad gali dirbti našiai, o didesnė konkurencija visuomet naudinga galutiniam vartotojui“, – teigė aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.
Pagal Energijos išteklių įstatymą nuo šių metų šilumos tiekimo įmonės dešimtadalį biokuro privalės įsigyti Biokuro biržoje. Dar kitais metais – trečdalį, o 2016-aisiais – pusę naudojamo biokuro.
Pirks paslaugas
Nors urėdijos jau turi pradėti gaminti skiedras, tačiau praktiškai visos dar nėra pasirengusios šiems darbams. Kadangi technika, reikalinga tokiam biokurui gauti, itin brangi, didžioji dalis urėdijų nusprendė pirkti šią paslaugą iš kitų rangovų.
Kaip teigia Panevėžio miškų urėdijos urėdas Vaclovas Šiūšis, vienas komplektas įrangos kainuoja per du milijonus litų, ir šios didžiulės investicijos nežinia kada atsipirks. Todėl buvo nuspręsta pirkti paslaugą.
„Gavome užduotį, todėl ją privalome vykdyti. Patys įrangos neturime, tad nusprendėme šią paslaugą pirkti, kaip tik šiomis dienomis bus darbų pirkimo konkursas“, – sakė V. Šiūšis.
Jo teigimu, urėdijoms paskirta nauja funkcija neturėtų pareikalauti papildomų resursų, mat žaliavomis biokuro gamintojus jie jau seniai aprūpindavo. Dar labai sunku pasakyti, ar urėdijos iš šios jiems paskirtos funkcijos galės uždirbti.
„Naudą pajus tik šilumos vartotojai, o ar mes iš to galėsime uždirbti, labai sunku prognozuoti. Viskas priklausys nuo to, už kiek įsigysime paslaugą, kokiomis kainomis pavyks parduoti biokurą“, – teigė Panevėžio urėdas.
Pasiūla viršija paklausą
Generalinės miškų urėdijos generalinio miškų urėdo pavaduotojas Gintaras Visalga „Sekundę“ patikino, kad iki vasario 1-osios visos miškų urėdijos bus pasirengusios gaminti biokurą. Tiesa, tik keturios iš jų pačios imsis šios veiklos, o visos kitos šią paslaugą pasirengusios pirkti. Problema yra ta, kad labai sunku prognozuoti, koks bus biokuro poreikis, kokiais pajėgumais teks dirbti miškų urėdijoms.
„Esame numatę, kad per pirmąjį pusmetį pagaminsime apie 50–60 tūkstančių kubinių metrų skiedrų. Tačiau koks bus poreikis, sunku pasakyti, todėl. kol neturėsime ilgalaikių sutarčių su tiekėjais, tikrai biokuro nekaupsime sandėliuose, nes tai būtų visiškai neracionalu“, – kalbėjo G. Visalga.
Paskutiniais duomenimis, biokuro biržoje pasiūla kelis kartus viršija paklausą, tad visiškai neaišku, kaip, įsiliejus naujiems rinkos dalyviams – urėdijoms, klostysis situacija.
G. Visalga prisipažino, kad kol kas planuoti sunku, nes neturima informacijos, kiek apskritai Lietuvoje yra biokuru kūrenamų katilinių, kokie jų pajėgumai. „Nelabai žinome, koks bus biokuro poreikis, sutarčių taip pat dar neturime, tik esame rezervavę tam tikrą kiekį biokuro. Tik laikas parodys, kokios bus apimtys“, – teigė jis.
Sulauksime mažesnių sąskaitų?
„Panevėžio energijos“ gamybos direktorius Rolandas Bitcheris abejoja, ar į biokuro tiekėjų gretas įsiliejus ir urėdijoms, ši kuro rūšis gerokai atpigtų. Atvirkščiai: naujausios tendencijos rodo, kad biokuras brangsta. Tačiau, palyginti su kitomis kuro rūšimis, jis yra viena iš alternatyvų dujoms ir elektrai.
„Nemanau, kad biokuro kainos galėtų mažėti. Jos netgi turėtų šiek tiek kilti, mat iki šiol urėdijos biokuro nepardavinėjo – tik žaliavą. Todėl turės įsigyti specialią techniką, o ji nėra pigi. Vienaip ar kitaip, investicijos turi atsipirkti“, – mano R. Bitcheris.
Ilgainiui biokuro paklausa turėtų didėti, mat šis kuras vienas pigiausių. Be to, jo išteklių turėtų užtekti ilgam. Mokslininkų skaičiavimais, Lietuvos miškuose glūdi didžiuliai kiekiai biokuro. Tad jeigu šilumos tiekėjai pereis prie biokuro, gyventojams už šilumą reikės mokėti mažiau. R. Bitcherio teigimu, panevėžiečiai gali džiaugtis tuo, kad už šildymą moka bene mažiausiai, palyginti su kitais didžiaisiais miestais. Mat biokuras sudaro maždaug 40 proc. viso „Panevėžio energijos“ naudojamo kuro. Šiuo metu vykdomi trys dideli projektai: Panevėžio pirmojoje katilinėje projektuojamas naujas 12 megavatų biokuro katilas, o Radviliškio ir Zarasų katilinėse iki 2015-ųjų mazutą turėtų pakeisti biokuras. Įgyvendinus šiuos projektus, biokuras sudarys daugiau kaip pusė viso suvartojamo kuro.
„Biokuras pigti tendencijos tikrai neturi, tačiau jis vis tiek bus gerokai pigesnis už gamtines dujas, elektrą ar kitą kuro rūšį, todėl kuo daugiau bus šildoma biokuru, tuo bus mažesnės sąskaitos gyventojams“, – sakė R. Bitcheris.
Lina DRANSEIKAITĖ
