Kinijos valdžia nesustodama investuoja į naujų miestų statybą ir naujus infrastruktūros projektus.
Spartus Kinijos ekonominė plėtra turi ir tamsiąją pusę – miestus-vaiduoklius su tuščiomis gatvėmis, neveikiančiais prekybos centrais ir milijonais niekam nereikalingų butų. Skaičiuojama, kad šiuo metu Kinijoje yra apie 65 mln. naujų butų, kuriuose niekas negyvena. Kinijos valdžia nelinkusi mažinti milžiniškų statymų mastų, nes jie prisideda prie itin sparčiai augančio BVP rodiklio.
Dažniausiai minimas tokios beprasmės statybos pavyzdžių – prekybos centras „New South China Mall“, esantis Dongguano regione. Šis centras buvo atidarytas 2005 metais ir turėjo tapti didžiausia prekybos centru pasaulyje. Šio centro 660 tūkst. kvadratinių metrų plote turėjo įsikurti apie 2,4 tūkst. parduotuvių, tačiau net ir po šešerių metų 99 proc. jo ploto yra neužimta. Nors šį centrą pastatė praturtėjęs vietos verslininkas, vėliau jį teko perimti Kinijos vyriausybei.
Tačiau Kinijoje pustuščių galima rasti ne tik prekybos centrų, o ištisų miestų. Kinijos šiaurinėje dalyje stūkso Ordos miestas, kuris šalies vyriausybės įsakymu buvo pastatytas netoliese veikiančios anglių kasyklos darbininkams. Šiame mieste galėtų gyventi apie 1,5 mln. gyventojų, tačiau biurų pastatai, administraciniai centrai, teatrai, parkai ir gatvės yra praktiškai tuščios. Foto reportažą iš šio miesto yra parengęs žurnalas „Time“.
Tai tik keli pavyzdžiai iš daugybės naujų, bet tuščių nekilnojamojo turto projektų Kinijoje. Pasinaudodami iš palydovo darytomis „Google“ nuotraukomis, internautai yra atradę dešimtis panašių vietovių Kinijoje. Šiose nuotraukose matyti iškilę nauji gyvenamųjų namų rajonai, nutiestos gatvės ir greitkeliai, tačiau niekur nėra automobilių, t.y. ženklo, kad kas nors tuose namuose gyventų.
Skaičiuojama, kad Kinijoje iš viso gali būti apie 65 mln. neužimtų butų. Palyginimui JAV prieš 2007 metais prasidėjusią nekilnojamojo turto krizę buvo neužimta 7 mln. namų ir butų. Šis skirtumas sudaro apie 9 kartus, nors JAV ir Kinijos gyventojų skaičius skiriasi apie 5 kartus. Tiesa, pagal Kinų vyriausybės planą per artimiausius penketą metų šalyje turėtų būti pastatyta dar 36 mln. naujų butų, į kuriuos turėtų įsikelti dabartiniai ūkininkai ir tapti gamyklų darbuotojais.
Aišku, Kinijoje taip pat yra 10 mln. žmonių, kurie norėtų skurdžių lūšnynų persikelti į šiuolaikiškus namus, bet pagrindinė problema ta, kad jie nekilnojamojo turto dabartinėmis kainomis tiesiog negali įpirkti, o jų pajamos neleidžia paimti kredito. Būsto kvadratinio metro ploto kaina didesniame Kinijos mieste siekia apie 10 tūkst. litų ir daugiau, kai paprasto Kinijos darbininko mėnesio atlyginimas dažniausiai neviršija kelių šimtų litų.
Nepaisant to, Kinijos vyriausybė 2008 metais, norėdama išlaikyti spartų ekonomikos augimą, įgyvendino didžiulį ekonomikos stimuliavimo paketą ir toliau plėtojo masinius nekilnojamojo turto projektus. Į ekonomiką patekęs didelis pinigų kiekis dar labiau išpūtė nekilnojamojo turto kainas šalyje. Tai privertė Kinijos vyriausybę imtis atitinkamų priemonių – didinti palūkanas ir riboti skolinimąsi nekilnojamajam turtui įsigyti.
Panašu, kad šios pastangos bent jau kol kas duoda rezultatų. Nekilnojamojo turto rinkos burbulo sprogimas Kinijai žadamas jau gerus metus, tai – vis dar ateities prognozė, o pesimistinę ateitį šiai šaliai žadantys balsai kol kas nėra labai populiarūs. Nors įspūdingų kadrų iš tuščių Kinijos miestų daugėja: praėjusią savaitę „Bloomberg“ televizija pradėjo reportažų seriją apie negyvenamus Kinijos miestus. Pirmą reportažą galima peržiūrėti čia.
Tuo metu Kinijos valdžia planuoja naujus milžiniškus projektus. Šių metų pradžioje buvo paskelbta apie planus šalia Honkongo sukurti didžiausią megapolį pasaulyje, kuriame turėtų gyventi 42 mln. žmonių. Būsimasis miestas užimtų maždaug du trečdalius Lietuvos teritorijos, o investicijos į būsimą megapolį turėtų sudaryti 750 mlrd. litų arba maždaug tiek pinigų, kiek Lietuvos ekonomika būtų pajėgi sukurti per dešimtmetį.
