Dabartinis buvusio FNTT direktoriaus bosas.
Šešiasdešimtmetis Fiodoras Bermanas, vaikystėje besipliuškendamas Juodojoje jūroje, mėgo stebėti horizontu slenkančius laivus. Dabar jis juos stato – vadovauja Estijos pramonės gigantui BLRT, kuriame išdirbo daugiau nei 30 metų ir uždirbo milijardus kronų. Jau kelios dienos kaip F. Bermanas turi naują vyriausiąjį patarėją verslo rizikų valdymo klausimais – juo tapo buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktorius Vitalijus Gailius.
BLRT koncernui Klaipėdoje priklauso bendrovė Vakarų laivų gamykla (VLG). Joje ir įsidarbino V. Gailius, kuris savo atleidimą iš FNTT yra apskundęs teismui. F. Bermanas yra VLG įmonių grupės valdybos pirmininkas. O viso BLRT koncerno sudėtyje yra daugiau nei septynios dešimtys antrinių organizacijų ar bendrų įmonių, įsikūrusių visose Baltijos valstybėse, Suomijoje ir Rusijoje.
Šis tarptautinis tinklas išaugo iš 1912 metais Rusijos imperijos provincijoje pradėjusios veikti nedidelės laivų statyklos, kurios šimtametėje istorijoje F. Bermanui teko įsimintinas vaidmuo. Prie šio didelio laivo šturvalo jis stojo 1989 metais, o po Estijos nepriklausomybės atkūrimo tapo ir didžiausiu akcininku – jam kartu su žmona Galina priklauso apytikriai 38 proc. grupės dalies.
F. Bermanas ne tas žmogus, kuris svajoja atmerktomis akimis: „Aš įsiklausau į savo patirtį ir intuiciją, tačiau priimant sprendimą tai vis dėlto nėra pagrindiniai faktoriai – aš pasikliauju situacijos analize ir ekspertų išvadomis.“ Jis – seno sukirpimo žmogus, kuris kasdien pasirodo biure ir net negalvoja rinktis lengvesnį režimą ar pasitraukti į pensiją, nors ir pripažįsta – kartkartėmis patiriąs nepakeliamą nuovargį.
Išmoksta gyventi bendrabučiuose
F. Bermanas gimė 1951 metų balandį žydų šeimoje Ukrainoje, Vinicos apskrityje. Motina – buhalterė, tėvas – inžinierius sugebėjo užtikrinti padorų pragyvenimą ir išgalėjo sūnų išsiųsti mokytis į aukštąją mokyklą.
Prisimindamas, kad atostogų metu domėjosi gražiaisiais Juodosios jūros laivais, jis nusprendė, kad profesija turi būti susieta su laivų statyba. Tais laikais Ukraina šioje šakoje buvo stipri, todėl pirmasis logiškas pasirinkimas buvo stoti į Nikolajevo laivų statybos institutą, tačiau F. Bermanas pasirinko studijas Kaliningrado technikos institute.
Jaunąjį specialistą, kai jis 1974 metais baigė institutą, paskyrė dirbti į Talino laivų statyklą. „Pirmas dalykas, ką aš pajutau gamyklos ore, – tai buvo galimybė mokytis ir augti“, – entuziastingai ankstyvąją jaunystę prisimena F. Bermanas. Penkerius metus išdirbęs inžinieriumi, vėliau ėmė lipti karjeros laiptais ir vadovavo įvairiems gamyklos skyriams mokydamasis susidoroti tiek su techniniais sunkumais, tiek įsisavindamas gebėjimą vadovauti žmonėms. Prieš pat Nepriklausomybės atkūrimą jis užėmė kompanijos direktoriaus pareigas – pačiu laiku, nes prasidėjo privatizavimo era.
Sėkmingas antrasis mėginimas
BLRT nebuvo tas atvejis, kai buvimas privatizuojamos įmonės vadovu savaime reiškė ir galimybę įgyti vertingiausių aktyvų kontrolę. Estija savo įmonių privatizacijoje stengėsi kaip galint sumažinti „savųjų“ įtaką priimant sprendimus – norėta padidinti valstybės pajamas iš nuosavybės perdavimo į privačias rankas, todėl ir F. Bermanui teko pakovoti už savo laivų statybos įmonę.
Pradžioje privatizavimo agentūra suabejojo dėl turto įvertinimo ir sustabdė privatizavimą, bet kai pagaliau įvyko varžytynės, F. Bermanas pasirodė besąs… antras. Laivų statyklos darbuotojų grupė su F. Bermanu priešakyje už įmonę pasiūlė 35 mln. kronų (7,2 mln. litų). Jų pasiūlymą gerokai viršijo dešimtojo dešimtmečio pradžioje veikęs investicijų bankas „Talinvest“, kuris už įmonę pasiūlė 51 milijoną kronų. F. Bermanas buvo piktas kaip drakonas ir priekaištavo privatizavimo organizatoriams, kad šie siekia gamyklos flagmaną atiduoti avantiūristams, o ne inžinieriams.
Galų gale sėkmė nusišypsojo laivų statyklos komandai. „Talinvest“ nepajėgė sudaryti sutarties ir sumokėti reikalautos sumos, todėl 30 milijonų kronų įvertinta įmonė vėl pateko į aukcioną ir šį kartą F. Bermano grupė, būdama vienintele pretendente, 1996 metais įsigijo įmonę. Dabar įmonė sąlyginai vadinama F. Bermano šeimos kompanija, nes jos veiklon įtraukta tiek jo žmona Galina, tiek brolis Igoris (abu broliai dirba valdyboje), tiek sūnus Markas (dirba taryboje). Vis dėlto šeimai nepriklauso kontrolinis paketas, o 2010 metais F. Bermanas buvo patekęs į kryžminę ugnį – keletas akcininkų siekė užginčyti jo autoritetą, o ilgametį vadovą išstumti iš kompanijos valdymo.
Vieši ginčai įsiplieskė 2010 metų birželį, kai keletas didžiausių investuotojų pareikalavo išmokėti dividendus. F. Bermanas kaip įmonės vadovas prisilaikė politikos nemokėti dividendų metai iš metų, o visas lėšas investuoti į tolesnę kompanijos plėtrą, kuri garantuotų jos augimą. Anksčiau šiuo klausimu tarp akcininkų vyravo vienybė, tačiau daugiau nebe – du kiti didieji akcininkai Valerijus Kovalenka (22 proc. dalies) ir Michailas Gnidinas (16 proc.), kurie turi lygiavertę įtaką įmonėje kaip ir BLRT vadovas, pareikalavo dividendų.
Ginčas buvo rimtas, nes po aštraus susitraukimo liepos mėnesį iš pareigų įmonės vadovybėje buvo išvarytas V. Kovalenka. F. Bermanas pranešė, kad V. Kovalenka esą slapta vedęs derybas su mažaisiais akcininkais ir esą neaktyviai dirbo kompanijos vadovybėje. „Būna labai nemalonu ir apgailėtina, kai paaiškėja, kad žmonės, su kuriais esi išdirbęs 20 metų, slapta derasi dėl kompanijos užgrobimo. Šiuo atveju dividendų klausimas yra tik priedanga“, – sakė F. Bermanas, vis dėlto susilaikydamas nuo išsamesnių paaiškinimų, tokios pat susilaikymo nuo komentarų pozicijos laikosi ir kitos pusės atstovai.
Abi lygiavertės akcininkų grupės stengėsi užsitikrinti pranašumą išpirkdamos mažųjų akcininkų dalis. Vienas jų – Jevgenijus Kolesnikovas viešai pripažino, kad yra pardavęs savo dalį, nes kompanija 15 metų nemokėjo dividendų, o dabar gautas pasiūlymas buvęs naudingas. Kova dėl įtakos tęsiasi ir nėra aišku, kaip ji baigsis. Opozicionierius M. Gnidinas išsaugojo savo pareigas kompanijos taryboje, kuri prižiūri valdybos darbą.
„Žiguliai“ tampa „Maybach“
Prašomas prisiminti laivų statyklą sovietmečiu ir palyginti su šiomis dienomis, F. Bermanas pripažįsta – jausmas lyg iš senų „Žigulių“ persėstum į prabangų „Maybach“. Be to, BLRT jau seniai nebėra vien tik laivų statykla. Nors didįjį pajamų srautą – daugiau nei 40 proc. – sudaro laivų statymas ir remontas, stambias pajamas BLRT gauna iš metalo konstrukcijų gamybos, prekybos metalu ir rūda.
Šiuo metu kompanija yra pajėgi pastatyti tiek tankerius ir kitus krovininius laivus, tiek prašmatnius keleivinius keltus. Neseniai balandį, kad apžiūrėtų naujausią keltą, bendrovės statykloje apsilankė net dviejų valstybių lyderiai – Norvegijos karalius ir Lietuvos prezidentė. BLRT gali didžiuotis, kad jų dokuose pastatytas keltas savo klasėje yra didžiausias pasaulyje.
BLRT vadovas net ir asmeniškai prižiūri užsakymus, pavyzdžiui, buvęs Estijos krašto apsaugos vadovas Tarmo Kõutsas prisimena – kai krašto apsaugos ministerija buvo užsakiusi naujo laivo statybą, F. Bermanas asmeniškai jį aplankė, kad aptartų laivo parametrus: „Man susidarė įspūdis, kad F. Bermanas yra labai praktiškas, ramus ir išsilavinęs verslininkas, aš pasakyčiau – intelektualus, plataus akiračio inžinierius.“
Pagrindinė BLRT eksporto rinka yra Skandinavija, tačiau iš karto po krizės jai pavyko padidinti apyvartą ir plačiajame ES regione bei Azijoje. Vienas BLRT metalo apdirbimo įmonės „Marketex“ laimėjimų – Stokholmo metro tunelio statyba, darbai vyksta 22 metrai po vandeniu.
Pramonės konglomeratas yra ne tik stiprus eksportuotojas (85 proc. apyvartos sudaro eksportas ir jo sudaroma dalis nuolat auga), tačiau ir vienas didžiausių Estijoje darbo jėgos importuotojų – pritraukiantis specialistus ir darbininkus iš Vokietijos, Nyderlandų, Norvegijos ir Rytų Europos valstybių. Kompanijoje dirba beveik keturi tūkstančiai darbuotojų. Estijos ekonomikos ministras Juhanas Partsas vertina BLRT kaip drąsią kompaniją, kuri aktyviai investuoja ir geba sėkmingai konkuruoti globalioje arenoje, todėl esanti labai reikšminga žaidėja visos Estijos ekonomikoje. Už tai ministras ypač giria F. Bermaną liaupsindamas jo užsispyrimą ir uoslę verslui.
Tenisas ir pietūs namie
F. Bermano namai yra jo tvirtovė. Ir tai šįkart nėra metafora. Milijardierius, kurio aktyvų vertę verslo laikraštis „Äripäev“ 2010 metais apskaičiavo 2,48 milijardo kronų (511 mln. litų), pasistatė iš tiesų milžinišką namą turtuolių mėgstamiausiame vilų rajone Kakumėje šalia Talino įlankos. Prieš 11 metų statytas pastatas buvo plačiai aptariamas spaudoje. Nors nuskambėjusią statybų sumą – daugiau nei 9 mln. litų – F. Bermanas neigia, neslepia, kad sodas, baseinas ir kiti prabangūs įrengimai buvę iš tiesų brangūs.
F. Bermanas nerūko. Kiti jo yda vadintų darboholizmą, tačiau F. Bermanas stengiasi visada laikytis tradicijos – pietauti ir vakarieniauti namie. Jo žmona nedirba, rūpinasi buitimi. Viena iš retų aistrų, kuriai milijardierius duoda valią, – tenisas. Tris kartus per savaitę F. Bermanas žaidžia su savo sūnumi Marku, kuris taip pat dirba BLRT ir yra jos tarybos pirmininkas. Fiodoras ir Galina dar turi dukrą Rimm, kurios ekonomikos studijos yra dėsningas pasirinkimas, turint omenyje žymų šeimos vaidmenį tarp Estijos verslo elito.
