Šią savaitę Seime priimtas naujasis Darbo kodeksas kelia aistras ir atrodo, kad netrukus jau bus taisomas.
Trumpesnės atostogos, ilgesni viršvalandžiai, „nulio valandų“ darbo sutartys ir kitos naujovės netrukus užguls dirbančiųjų pečius. “Sekundės“ archyvo nuotr.
Rekomenduoja palaukti
Nuomonė apie jį įvairi – vieni mano, kad jis geras, kiti gi įžvelgia pavojų darbuotojams.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas siūlo visiems nusiraminti ir mėnesį apie Darbo kodeksą nešnekėti, kad vėl būtų galima į tą problemą pažiūrėti logiškai, be nervų, nes dabar konstruktyvios diskusijos nėra ir vyksta antklodės tempimas į vieną ar kitą pusę. Jis neabejoja, kad iki Naujųjų metų bus teikiami įvairūs pasiūlymai Darbo kodeksą keisti.
„Tikrai dar bus norų laiką sukti atgal ir vėl sugrąžinti visas tas nuostatas. Aš manau, kad tolesnis eskalavimas, ypač rinkimų fone, yra nenaudingas nei darbdaviams, nei darbuotojams, nei galų gale bendram suvokimui, už ką ten ką tik buvo nubalsuota“, –„Sekundei“ aiškino Ž. Šilėnas.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Ž. Šilėnas sako, kad naujajame kodekse jei kas nors liberalizuojama, iš karto ir apribojama. Delfi nuotr.
Jis teigia nuo pradžių tvirtinęs, jog kodeksas nėra ypač liberalus ar naudingas darbdaviams. Tiesiog atsiranda kai kurių dalykų, reikalingų XXI amžiuje.
„Kiekvienas geras pasirinkimas, duodamas darbdaviui su darbuotoju tartis, iš karto kitu žingsniu apribojamas. Dabartinis kodeksas, kurį priėmė Seimas, gal šiek tiek naudingesnis, šiek tiek geresnis, bet tikrai nėra liberalus variantas“, – įsitikinęs prezidentas.
Jo manymu, Darbo kodeksas turėtų būti tvarkingu, sąžiningu, teisingu rėmu, kuriuo remdamiesi darbdavys ir darbuotojas galėtų tartis.
„Mes galime turėti patį griežčiausią kodeksą. Galime įrašyti, kad darbuotojus apskritai draudžiama atleisti, ir kažkas gali galvoti, kad nuo to bus labai gerai, bet realiai tas Darbo kodeksas neveiks ir niekas juo nesinaudos. Tai rodo ir dabartinė praktika. Galima kiek nori prirašyti teorinių saugiklių, bet vis tiek žmonės eina ir tariasi, tik tai daro nelegaliai. Kai jie tai daro nelegaliai, tai nei tas pats žmogus yra apsaugotas, nei garantijų turi ir visi pusiau šešėlinėje rinkoje dalyvauja“, – apie susiklosčiusią situaciją kalbėjo Ž. Šilėnas.
Vien kodekso neužtenka
Ekonomistas Rimantas Rudzkis sako nesidomėjęs kodekso detalėmis, tačiau pati jo idėja yra gera.
„Jeigu žiūrėtume iš eilinio žmogaus pozicijos, atrodo, kad kuo daugiau yra garantijų, tuo saugesnis. Čia klystkelis. Žmogus yra tuo saugesnis, kuo daugiau yra darbo vietų, kuo labiau trūksta darbuotojų. Per griežtas Darbo kodeksas baidė investuotojus nuo Lietuvos. Visuose tarptautiniuose konkurencingumo tyrimuose Lietuva pačius blogiausius įvertinimus gaudavo už atleidimų ir priėmimų į darbą lankstumą. Ten būdavome pačioje uodegoje. Tai buvo pati silpniausia Lietuvos vieta“, – mano R. Rudzkis.
Ekonomisto teigimu, matomos ir pirmosios kregždės – kai kas gamybą jau iškėlė iš Lietuvos, vietos verslas bijo ryžtingai plėsti veiklą, nes nėra tikras dėl ateities.
„Griežtas Darbo kodeksas verslą labai ribojo. Tai riboja investicijas, mūsų ekonomikos augimą. Dėl to lėčiau auga atlyginimai, lėčiau mažėja nedarbas ir nors žmonėms atrodo, kad eiliniam darbuotojui priėmus kodeksą jo padėtis bus mažiau saugi, iš tikrųjų bus atvirkščiai. Ilgainiui tai padės plėsti gamybą, skatins investicijas, bus didesnė konkurencija dėl darbuotojų. Jeigu darbuotojų trūksta, darbdaviai konkuruoja dėl jų, tada darbuotojas ir jaučiasi saugus“, – sako R. Rudzkis.
Jis perspėjo, kad vien Darbo kodeksas darbo vietų nesukurs, investuotojų nepritrauks ir atlyginimų neaugins. Reikia ir paprastesnės mokesčių sistemos, mažesnės korupcijos, mažiau biurokratizmo ir pan.
„Investicijas stabdo daugybė kliūčių, bet Darbo kodeksas buvo viena iš pagrindinių“, – pabrėžė ekonomistas.
Vertina kaip lankstesnį
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo aplinkos ir švietimo politikos departamento direktorė Dovilė Baškytė sako, kad Seime priimtas kompromisinis variantas ir tai nėra vien pliusai darbdaviams ir vien minusai darbuotojams. Darbdaviai mano, kad dabar kodeksas lankstesnis. Pavyzdžiui, atsirado daugiau darbo sutarčių rūšių.
Atsižvelgiant į konkrečią situaciją, darbdavys ir darbuotojas gali sudaryti atitinkamą darbo sutartį. Nemažai svarstoma dėl vadinamų nulinių darbo sutarčių, tačiau darbdaviai mano, kad jos bus sudaromos tik tam tikrais atvejais, nes nė vienai normaliai dirbančiai įmonei nėra naudinga turėti tokiu grafiku dirbančius žmones. Be to, pasak D. Baškytės, Vyriausybė, konfederacijos žiniomis, planuoja teikti siūlymus, kad tokios sutartys būtų sudaromos tik jau su socialiai apsaugotais žmonėmis.
Kalbant apie aukštos kvalifikacijos darbuotojus, džiugina, kad gana aiškiai apibrėžiamas nekonkuravimas. Pasak D. Baškytės, viršvalandžiai vertinami prieštaringai, bet manoma, jog tai galimybė darbuotojams daugiau užsidirbti, o ir darbdaviams gerai. Darbdavių manymu, pagerėjo situacija ir dėl išeitinių kompensacijų bei įspėjimo terminų.
„Darbdaviai ne kartą kartojo, kad tas reglamentavimas, kuris yra dabar, per daug griežtas“, – sako, kad dabar kartais darbuotojo išėjimas būna finansiškai skausmingas visam kolektyvui, ji.
D. Baškytės teigimu, sulaukiama įvairių komentarų, ar darbdaviai nepuls atleisti darbuotojų, tačiau taip nemanoma. Darbdaviai stengiasi išlaikyti kompetentingus žmones.
„Kiek kalbėjome su savo nariais, kodeksas kažkokių pokyčių darbovietėse tikrai neįneš, nes tuos kvalifikuotus darbuotojus šiuo metu darbdaviai gaudo ir stengiasi išlaikyti. Tame kodekse matome ir pliusų, ir minusų. Ko gero, tai subalansuotas variantas“, – „Sekundei“ teigė D. Baškytė.
Geriau, bet…
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas A. Černiauskas sako, kad kodeksas novatoriškas, tačiau jame įžvelgia ir pavojų.
Profesinės sąjungos mano, kad, palyginti su pirminiu variantu, šis yra gerokai pakitęs į gerąją pusę, tačiau atmetus prezidentės veto, maksimalaus efekto nepasiekta.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas sako negalintis pasakyti, kad šis variantas jau galutinis, nes ir pati valdžia taip nemano – premjeras, kalbėdamas apie priimtą įstatymą, kalbėjo ir apie jo taisymą.
Kita vertus, pavyko susitarti dėl daugelio svarbių dalykų. Pavyzdžiui, palyginti su pradiniu variantu, padidėjo išeitinės išmokos, pailgėjo įspėjimo terminai, didesnė apsauga tėvams ir pan. A. Černiausko teigimu, naujasis kodeksas kardinaliai keičia situaciją. Jame nebeliko nuostatos, kad darbuotojas yra silpnoji pusė – dabar abi pusės lygiavertės ir niekur nenumatyta, kaip bus ginčytinais atvejais. Anksčiau, kilus abejonių, buvo aiškinama darbuotojo naudai.
Profesinėms sąjungoms nepatinka ir nenustatytos apimties vadinamosios nulinės darbo sutartys. Pasak jo, Didžiosios Britanijos premjerė neseniai teigė, kad tokių sutarčių pas juos daugėja ir darbuotojai praranda saugumą, norima jas apriboti. Net ir Europos Komisija rekomenduoja kuo mažiau taikyti tas sutartis.
A. Černiausko žiniomis, Anglijoje darbdaviai, nenorėdami problemų, darbuotojams susirgus vietoj 10 darbuotojų priima 15 ir darbą padalija visiems. Dirbama mažiau, uždirbama mažiau, mažesnės ir socialinės garantijos. Be to, tai ir psichologinio spaudimo priemonė – pareikalavus geresnių sąlygų, galima sumažinti darbo krūvį.
„Mes juokaujame, kad jei pas mus padaugės nenustatytos darbo apimties sutarčių, tai realiai galime pasakyti, kad kodeksas neveiks, nes bus užtektinai priemonių priversti darbuotoją būti paklusniu avinėliu ir vykdyti visus darbdavio pageidavimus“, – sako pirmininkas.
Trūksta sutarimo
„Bus gana sudėtinga prisitaikyti, nes tai visiškai novatoriškas produktas. Blogiausia, kad mes neturėsime net iš kur pasisemti patirties, kaip kitos šalys dirba su tokiu liberaliu, novatorišku produktu. Pas mus socialinis dialogas tikrai neblizga“, – nuogąstauja A. Černiauskas.
Nerimą kelia ir suminė darbo laiko apskaita bei viršvalandžiai. Vieno mėnesio darbo laiko apskaitos laikotarpis panaikintas – dabar trys mėnesiai. Jis įsitikinęs, kad viršvalandžių sumažės, nes darbdavys sugebės viršvalandžius išlyginti per tris mėnesius.
„Mūsų pasiūlymas buvo atskirti darbo apmokėjimą ir darbo apskaitą ir mokėti kas savaitę. Jei žmogus dirbo 8 valandas viršvalandžių, iš karto jam sumokėti, o visą laiko apskaitą daryti per tris mėnesius, kad jisai nedirbtų daugiau, nei leidžia įstatymas“, – sako, kad tokia nuostata atmesta, A. Černiauskas.
Dabar kai kuriais atvejais žmogus, kai reikės darbdaviui, dirbs ilgiau ir nieko papildomai negaus, nes jo ilgesnės darbo valandos išsilygins per tris mėnesius – mažiau dirbs vėliau.
„Jis negaus už jokius viršvalandžius. Paprasčiausiai darbdavys turi užsakymą, darbuotojas dirba, darbdavys neturi užsakymo, o kur turėtų mokėti už prastovą, jis kaip tik suteikia laisvą laiką ir jam nei už tai, nei už tai nereikia mokėti. Moka normalų atlyginimą, kaip yra suderėta“, – įžvelgia pavojų A. Černiauskas.
Jis mato ir teigiamų dalykų: specialus fondas, iš kurio bus mokamos išmokos, pailgintos mokymosi atostogos, aiškesnis kai kurių teisės normų reglamentavimas ir pan.
„Įstatymas sukurtas ne darbo santykius daryti lankstesnius, o perdalinti lėšas. Tą, ką galėdavo gauti darbuotojas, yra perkeliama arba ant valstybės pečių, arba atimama iš darbuotojo, kad būtų palengvinta verslo našta darbdaviui. Nėra tas įstatymas socialiai atsakingas, kad būtų lygiai pasidalyta“, – sako A. Černiauskas.
Irina
„,Mano manymu, darbdaviui bus geriau, o ar bus darbuotojui, nežinau. Nesu išsamiai susipažinusi. Kol kas matau tik vieną dalyką. Atostogos ilgai dirbusiems žmonėms trumpėja. Man kol kas atrodo, kad vyksta kažkokie žaidimai ir žmonės lieka apačioje.“
Reda Jonušauskienė
„Labai nesigilinau. Kažkiek skaičiau, bet nepatinka man tos naujos permainos. Pirmiausia išeitinės kompensacijos yra mažesnės, man atrodo, perspėjimo laikas trumpesnis. Kiek aš supratau, daugiau bus darbdavių savivalės – tas labiausiai ir nepatinka.
Iš kitos pusės, manau, jei prezidentė atmetė, vadinasi, rado ten kabliukų. Ką daro Seimas, nesuprasi. Gal nori būti populiarūs darbdavių akyse?“
Regina
„Aš esu prieš tą naują kodeksą. Pati dirbu tokiame darbe, kur gali atleisti, ir dėl to įžvelgiu pavojų. Negaliu tiksliai pasakyti, kas užkliuvo, bet apskritai nepatinka. Žinoma, bus labiau pažeidžiami darbuotojai, ypač prieš pensiją. Žinoma, mažesnė apsauga. Gal verslininkams yra pliusų, bet eiliniam darbuotojui daugiau minusų.“
Romualdas Bilinskas
„Viskas priklauso nuo pinigų. Jei pagal darbuotoją atitiks darbas ir pinigai, tada jis dirbs, eis į darbą laimingas, bet pas mus Panevėžyje taip nėra. Kiek esu patyręs šitoje situacijoje, dauguma nori, kad darbuotojas daugiau dirbtų, negu jam priklauso, o pinigai šiuo momentu net neatitinka mūsų statistikos pagal prekių kainas. Bus mažiau apsaugoti darbuotojai. Mano manymu, dauguma žmonių yra neigiamos nuomonės. Mes nešnekame, kad einame į darbą laimingi, gauname didelius pinigus. Man atrodo, ne aš vienas tai šneku Panevėžyje, o dauguma tai jau šneka. Mes tik kenčiame, kažko laukiame, tik nežinome ko.“
Kelios Darbo kodekso naujovės
Iki devynių išplėstas darbo sutarčių rūšių sąrašas.
Darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip 20 darbo dienų (jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip dvidešimt keturių darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos.
Neterminuota darbo sutartis ir terminuota darbo sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui, gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų.
Trumpinami įspėjimo dėl atleidimo iš darbo terminai, kai atleidžiama nesant darbuotojo kaltės: įspėjimo apie atleidimą iš darbo terminas – 1 mėnuo, o jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vieneri metai – 2 savaitės. Šie įspėjimo terminai bus ilgesni tam tikroms darbuotojų grupėms.
Daiva SAVICKIENĖ
