Statytojai ėmėsi potencialius klientus vilioti taupiu būstu ir mažomis sąskaitomis už šildymą. Šis aspektas būstų pirkėjams tampa vis aktualesnis. Vis dėlto neaišku, kiek jie yra pasirengę už tai sumokėti papildomai.
Lietuvoje išduotas pirmasis A klasės energinio naudingumo sertifikatas daugiabučiam pastatui. Jį gavo bendrovės „Hanner“ plėtojamo gyvenamojo kvartalo Vilniaus miesto Visorių mikrorajone daugiabutis. Vienu didžiausių šio daugiabučio pranašumų turėtų tapti itin nedidelės sąskaitos už šildymą. Projekto vystytojai skaičiuoja, kad šiame name esančio 60 kv. m buto vidutinės išlaidos šildymui šaltuoju metų laikotarpiu neturėtų viršyti 50 litų per mėnesį.
Kalbant apie šio namo energijos poreikius šildymui, tai skaičiuojama, kad jie neviršys 2,8 kWh/m2.
Remiantis Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos skirstymu, apie 10 kWh/m2. suvartojantys namai laikomi mažai šilumos energijos suvartojančiais namais, apie 15 kWh/m2 – mažai arba vidutiniškai šilumos energijos suvartojančiais namais, daugiau kaip 25 kWh/m2 – daug ir labai daug šilumos energijos suvartojančiais namais.
Pristatydamas šį daugiabutį „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis kalbėjo, kad šio namo statybos buvo panašios į eksperimentą, nes patys statytojai tiksliai nežinojo, kokį rezultatą realybėje duos pasirinkti sprendimai. Atlikus užbaigto namo vertinimą paaiškėjo, kad jis atitinka minėtai klasei keliamus reikalavimus, o pagal kai kuriuos, pavyzdžiui, sandarumo, juos šiek tiek lenkia.
Nuo kitų šiuo metu dažniausiai statomų namų A klasės daugiabutis skiriasi šiek tiek storesniu apšiltinimo sluoksniu (18 cm vietoje įprastų 15 cm), mažesnio šilumos laidumo trijų stiklų, dviejų kamerų langais, papildomai apšildytais langų angokraščiais bei visuose butuose įrengta rekuperacine sistema. Būtent ši sistema buvo esminis elementas siekiant A klasės energinio naudingumo koeficiento. Rekuperacinė sistema šilumos nuostolius vėdinant patalpas sumažina 20–30 proc.
Kartelė kils kas kelerius metus
Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius Aidas Vaičiulis teigė, kad daugelis bendrovių iki šiol orientavosi į žemiausios energinio naudingumo klasės, t. y. C klasės, reikalavimus. Tačiau nuo šių metų pradžios pasikeitus Statybos techninio reglamento reikalavimams, ši kartelė per artimiausius devynerius metus bus kilstelėta.
Jau nuo 2014 m. visi naujai statomi ir renovuojami pastatai turės tenkinti B klasės reikalavimus, nuo 2016 m. – A klasę, o iki 2021 m. energinio naudingumo reikalavimų kartelė bus pakelta iki A++ lygio. A. Vaičiulio teigimu, kaip parodė „Hanner“ pavyzdys, pastatyti A klasės reikalavimus tenkinantį namą užtenka architektūrinių-konstrukcinių sprendimų, tam nebūtina naudoti brangiai kainuojančių atsinaujinančios energetikos technologijų.
Tai reiškia, kad ir kainos skirtumas A klasės ir žemesnio energinio naudingumo namų nėra didelis. Buto minėtame name kvadratinio metro kaina dėl panaudotų sprendimų energijai taupyti išaugo apie 100 litų. Vidutinio dydžio butas tokiu atveju pabrangsta 5–6 tūkst. litų. Skaičiuojama, kad ši suma turėtų atsipirkti per dešimties metų ar net trumpesnį laikotarpį, jei butas lyginamas su kitu tokio paties dydžio butu B klasės energinio naudingumo name.
A. Vaičiulis viliasi, kad per artimiausius metus kainų skirtumas tarp energiškai efektyvių ir neefektyvių namų didės, o potencialūs pirkėjai namo energijos suvartojimo ypatybėms skirs daugiau dėmesio, tai paskatins projektų vystytojus rinktis statyti taupius namus. Vakarų Europos šalyse kainų skirtumas tarp A ir žemesnės energinės klasės namų, pasak A. Vaičiulio, sudaro apie 30 proc.
Renovacijos veiksnys
Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ Rinkotyros ir vertinimo skyriaus vadovas Saulius Vagonis teigė, kad Lietuvoje ryškėja skirtumas tarp naujos ir senos statybos butų. Šį rudenį „Ober-Haus“ fiksuotą butų kainų kritimą pagrindiniuose šalies miestuose daugiausia lėmė atpigę senos statybos butai, tuo metu naujos statybos butų kainos išliko daugmaž stabilios.
„Mokesčiai už šildymą yra pagrindinės būsto išlaikymo išlaidos, natūralu, kad žmonės pastaraisiais metais tuo domisi ir rinkdamiesi būstą į tai stengiasi atsižvelgti. Esminis klausimas, kiek jie yra linkę už tai primokėti“, – svarstė specialistas.
Jis sutiko, kad taupesnis būstas yra patrauklesnis pirkinys, bet nesiryžo pasakyti, kiek už jį šiandien verta mokėti papildomai argumentuodamas, kad tai gali priklausyti nuo paties pirkėjo prioritetų, tokio būsto pasiūlos, energijos sutaupymo efekto.
Tiesa, jis atkreipė dėmesį, kad situaciją rinkoje artimiausiais metais galėtų pakeisti ne tik griežtesni statybos reglamento reikalavimai, bet ir masinės renovacijos programa, jeigu jos startas pagaliau pavyktų. Tokiu atveju rinkoje galėtų atsirasti nemaža atnaujintų taupių būstų pasiūla, kurie jau galėtų konkuruoti su naujai plėtojamais projektais.
