Vis dar galima išgirsti patarimus sugipsuoti pažeistą
galūnę ir stengtis kuo mažiau ją judinti. Tačiau suveržtoje, nejudrioje galūnėje
sutrinka kraujo, limfos apytaka ir kartu sulėtėja pažeistos vietos gijimas. Tai
žinant galima lengviau suprasti, kodėl Vakarų medicina propaguoja aktyvų pažeidimų gydymą iš karto po traumos.
Pasyvus poilsis, pagal šių metų Tarptautinio Baltijos sporto medicinos kongreso medžiagą, nėra rekomenduojamas kaip potrauminio gydymo komplekso procedūra. Ūmių sportinių traumų atveju plačiai naudojamas šaldymas, suveržimas ir galūnės pakėlimas gali būti taikomas tik kelios valandos po traumos. Europinis reabilitacinis koledžas rekomenduoja pradėti kuo anksčiau aktyviai gydyti – iš karto po sužalojimo. Ir pamirškime stebuklingus išgijimus pavartojus tabletes ir tepalus, kuriuos taip aktyviai mums siūlo įvairios farmakologinės firmos. Tiesa, be vaistų nuo uždegimo neišsiverčiame, bet nereikia manyti, kad šie preparatai taip efektyviai gali padėti, kaip kad reklamuojama lankstinukuose ar TV laidose.
Pasyvus, kai nedaug judama, traumos gydymas (pvz., uždedant gipso įtvarą) sukelia nepageidautinus liekamuosius reiškinius. Reikia paaiškinti, kad po pažeistų vietų patinimų ir neefektyvaus skysčių pasišalinimo, pažeistuose audiniuose susidaro liekamasis fibrozinis audinys – sąaugos tarp smulkių raumenų pluoštų. Tai sumažina galūnių judesių amplitudę ir riboja judesius.
Kadangi raumenys susitraukdami turėtų išsiplėsti, o minėtos mikroskopinės sąaugos neleidžia jiems praplatėti, kai gydomasi pasyviai, paskui būna sunku judėti. Šiuolaikinės gydymo metodikos siūlo traumas pradėti kuo anksčiau gydyti, dar iki tol, kol susidarys minėtos sąaugos. Gydymas šiuo atveju būtų – aktyvus ir gilus pažeistos vietos masažas. Gal tai ir atrodo labai drastiška, bet iš praktikos žinoma, kad tas metodas efektyvesnis negu gydymas tik medikamentais.
Aišku, atvejis nelygus atvejui. Bet būtent čia reikia kalbėti ir apie papildomas profilaktines aktyvaus gydymo priemones, kaip šildymas infraraudonaisiais spinduliais, relaksinės fizioterapinės srovės. Šiame gydymo etape galimas ir medikamentų tepalų nuo uždegimo vartojimas. Reikia suprasti, kad jie efektyviau pasisavinami tepami ant pašildyto audinio, negu ant šalto, skausmingo ir įtempto paviršiaus. Apie šias, labai svarbias tepalų vartojimo ypatybes reklamuojančios farmakologinės kompanijos kažkodėl niekada neužsimena.
Tačiau reikia pasakyti, kad ne visiems trauminiams atvejams tinka minėtos gydymo metodikos. Yra atvejų, kada pažeidimas yra gilus ir ypač skausmingas. Tai būdinga masyvių raumeninių audinių pažeidimams (pvz., kojų keturgalvis ar nugaros raumenys). Kaulinių struktūrų skilimo ar lūžio atveju ilgalaikis sutvarstymas yra būtinas. Bet ir langetę galima nuimti konkrečiam procedūros laikui. Minkštųjų audinių gilaus pažeidimo atvejais rekomenduojama vietines preparatų nuo uždegimo injekcijas su lokaliais vaistais nuo skausmo. Vietiškai sušvirkštas vaistas nuo uždegimo efektyviai nuramina skausmo židinį. Tik po to, kai sumažinamas vietinis uždegimas ir sumažėja pažeistų raumenų įtempimas, jau galima taikyti minėtas procedūras ir jos bus efektyvios. Tačiau ir į injekcijų atlikimo metodiką taip pat svarbu atkreipti ypatingą dėmesį. Būsimos injekcijos vietą siūloma gerai paruošti – pašildyti inraraudonaisiais spinduliais ir įvestą medikamentą paskirstyti ultragarsiniais impulsais.
Aišku, tas aktyvus traumų gydymo būdas reikalauja daugiau laiko ir pastangų tiek pačiam pacientui, tiek gydančiam medikui. Tuo labiau kad šiame etape pats gydymas dar nesibaigia. Rekomenduojamas etapinis gydymo principas, kada, pasiekus skausmo ir uždegiminės simptomatikos sumažėjimą, bandoma atkurti judesio amplitudę. Traumos atveju galūnėse daugiau ar mažiau sunyksta raumeninis audinys. Bet čia netinka patarimas “dabar eik sportuoti…” Pats pirmas raumens fizinis krūvis turėtų būti atliekamas gydytojo kabinete. Ypatingas dėmesys čia turėtų būti skiriamas vis dar jautriam audiniui paruošti, kad ir minimalios amplitudės fiziniam krūviui. Tai būtų įvadinis masažas su šildomaisiais tepalais, tausojantis sąnarinio judesio amplitudės atkūrimas. Tik paskui atliekami lėti judesiai su pasipriešinimu. Pats fizinis pasipriešinimas atliekamas gydytojo arba kineziterapeuto ranka, jam gerai jaučiant, kokios amplitudės judesys yra naudingas. Tik laipsniška ir tausojama aktyvi reabilitacija padeda išvengti gydymo komplikacijų, o jos tikėtinos, jei po pirminio gydymo pacientas iškart eis į sporto salę.
Vyresniame amžiuje atsiradusios įvairios lokalizacijos sąnarių skausmai gali būti pasekmė anksčiau neišgydytų arba negydytų traumų. Ir negalima tada jau pasiteisinti laiko stoka arba vengimu laiku pasirodyti gydytojui. Pagal reabilitacijos teoriją, kiekvienas ilgiau užsitęsęs ir negydytas uždegimas organizme palieka neišgydomas sąaugas.
Arvydas Galentas, gydytojas
