Balandžio 13 d. Amsterdame – didelė ir ilgai laukta šventė. Po dešimt metų trukusios rekonstrukcijos Nyderlandų karalienė Beatričė iškilmingame renginyje, prieš užleisdama sostą įpėdiniui, atidarys meno lobyną – Nacionalinį meno ir istorijos muziejų.
Nacionalinis muziejus (Rijksmuseum), pastatytas 1885 m., tapo didžiųjų Nyderlandų meistrų Rembrandto, Johanneso Vermeerio, Jano Steeno, Franzo Halso ir kitų kūrėjų darbų namais. Laikui bėgant muziejus nebeišgalėjo sutalpinti vis didėjančios ekspozicijos ir gausėjančio lankytojų srauto, tad 2003 m. buvo uždarytas rekonstruoti. Tačiau darbai truko penkeriais metais ilgiau, nei buvo planuota, ir kainavo per 1,3 mlrd. litų – dešimt sykių daugiau nei numatytas biudžetas.
Nacionalinio meno ir istorijos muziejaus direktorius Wimas Pijbesas teigė, kad rekonstrukcija užsitęsė, nes buvo sudėtingesnė, nei tikėtasi: „Muziejus visiškai transformuotas. O Amsterdamas yra vandens kanalų miestas, čia negali iškasti duobės žemėje nesušlapdamas kojų. Taip pat tai Nacionalinis muziejus, tad visus veiksmus reikia derinti su šalies valdžia, o tai užtrunka.“
Kad ir kaip būtų, pirmieji muziejaus svečiai buvo maloniai nustebinti išlaikytos XIX a. pastato didybės ir sumaniai pasitelktų XXI a. galimybių. Muziejaus renovacijos konkursą laimėjusi ispanų architektų studija „Cruz y Ortiz“ nusprendė, kad, nors eksponatams ir trūksta erdvės, sumaniai pertvarkius senąsias patalpas pristatyti naujų neprireiks.
Nacionalinio muziejaus kolekcijų direktorius Taco Dibbitsas teigė, kad, užuot „kovoję“ su pastatu, jo restauratoriai prisitaikė prie jo ekscentriškumo. „Šio muziejaus architektas Pierre’as Cuypersas jį projektavo remdamasis Rembrandto „Nakties sargyba“, kuri eksponuojama Garbės galerijoje. Norėjome išlaikyti šią idėją, tad šis kūrinys tebėra muziejaus širdis“, – kalbėjo T. Dibbitsas.
Kuratoriai nusprendė olandų meno istoriją papasakoti nuosekliai nuo pat viduramžių iki XXI a. ir apie 8 tūkst. eksponatų išdėstė pagal jų epochas. Muziejaus svečiai galės apsilankyti pirmą kartą visuomenei atviroje meno istorijos bibliotekoje, kurioje vietoj įprastų kompiuterių suteikta galimybė naudotis kompaktiškesnėmis „iPad“ planšetėmis. Pasak muziejaus direkcijos, įprasti kompiuteriai gadintų vizualų autentiškos bibliotekos įspūdį.
Turbūt didžiausia muziejaus naujovė, pirmiesiems lankytojams priminusi Luvro muziejaus Paryžiuje prieigas, – iš dviejų vidinių kiemų sujungta erdvė, nuleista į pusrūsį ir uždengta stikliniu stogu. Šioje patalpoje, kurioje numatomi meno renginiai, bus galima apsilankyti ir neįsigijus bilieto. Į muziejaus sales patekti norintiems suaugusiems bilietas apie 52 litus.
Tikimasi, kad atnaujintas muziejus per metus pritrauks nuo 1,75 iki 2 mln. lankytojų (2002 m. apsilankė 1,3 mln. žmonių) ir įsitvirtins lankomiausių pasaulio muziejų dvidešimtuke.
