Justo Gatelio iliustr.
Autorių ir atlikėjų teisių gynėjai pareiškė, kad mūsų šalyje trūksta solidarumo. Jie vėl baksnoja pirštu į Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisų projektą, kuris papildomu 3–6 proc. mokesčiu siūlo apmokestinti importuojamas ir šalyje gaminamas naująsias skaitmenines laikmenas. Surinktas lėšas žadama padalyti šalies kūrėjams bei atlikėjams, tačiau šis sumanymas žavi ne visus.
Garsiai primintas siūlymas, dėl kurio Vyriausybė neapsisprendžia jau kelerius metus, šį kartą susilaukė kur kas daugiau kritikos nei paramos. Projektą iš esmės palaiko tik patys jo autoriai: Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros (LATGA-A), Lietuvos gretutinių teisių asociacijos (AGATA) atstovai ir Kultūros ministerija. Šių institucijų priekyje, žinoma, muzikos ir kino kūrėjai, autoriai, atlikėjai.
Autorių ir atlikėjų teises ginančios asociacijos tvirtina, kad Lietuva iki šiol deramai neįvertina intelektinės nuosavybės vertės ir žalos, patiriamos dėl jos sklaidos per moderniąsias skaitmenines laikmenas.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką kompensacinis 6 proc. dydžio mokestis (už kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais) renkamas nuo į Lietuvą bendrovių įsivežamų CD, DVD, minidiskų, garsajuosčių bei vaizdajuosčių. Šį mokestį organizacijai LATGA-A kasmet sumoka ir Lietuvoje tokias laikmenas gaminančios įmonės.
„Mūsų šalyje taikoma rinkliavos tvarka jau yra gerokai atgyvenusi. Šiandien Europa gindama intelektinę nuosavybę pažengė kur kas toliau. Pripažinkime, kad beveik niekas nebeįrašinėja į garsajuostes ar vaizdajuotes – tam naudojamos šiuolaikiškos, patogesnės ir talpesnės skaitmeninės laikmenos“, – sako LATGA-A Kūrinių atgaminimo asmeniniais tikslais skyriaus vadovė Rasa Deveikytė.
Žurnalas IQ apžvelgė, ką sako statistika.
Iš dugno – į lyderes
Dauguma Europos Sąjungos (ES) valstybių renka kompensacinį mokestį už kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais. Remiantis Olandijos asmeninio kopijavimo bendrijos 2009 m. atlikto tyrimo duomenimis, šiuo tikslu bent 1 skaitmeninę laikmeną (CD, DVD) apmokestina 20 iš 27 Europos Sąjungos (ES) valstybių.
Tokio mokesčio visiškai netaiko mažiausiai 5 ES šalys. Jungtinė Karalystė, Airija ir Kipras nenumato teisių apribojimo dėl kūrinių atgaminimo asmeniniais tikslais, o Liuksemburgas bei Malta, nors ir numato teisių apribojimą dėl kūrinių atgaminimo, kompensavimo sistemų neturi. Olandų asmeninio kopijavimo bendrijos atliktame tyrime nenustatyta, kokia tvarka taikoma dviejose ES valstybėse – Rumunijoje ir Bulgarijoje.
Bet aptarkime tai, dėl ko Lietuvoje kyla aršiausios diskusijos. Štai USB laikmenas, remiantis tyrimu, apmokestina daugiau nei trečdalis – 10 ES valstybių. Kompiuterių išoriniams ar vidiniams SSD ir HDD diskams mokesčius taiko 7 bendrijos narės. Dėl kūrinių atgaminimo asmeniniais tikslais atminties korteles apmokestina 12 ES šalių, o TV su atmintimi, MP4 ar HD leistuvus – 5 ES valstybės.
Pažvelkime dar kitu kampu. Olandijos asmeninio kopijavimo bendrija, atlikdama tyrimą, visas laikmenas ir įrenginius suskirstė į 13 kategorijų. Žurnalui IQ susisteminus šiuos duomenis paaiškėjo, kad tos 20 valstybių, kurios taiko kompensacinį principą už atgaminimą asmeniniais tikslais, vidutiniškai yra apmokestinusios kiek daugiau nei 5 laikmenas ir įrenginius. Mūsų kaimynė Lenkija šiuo aspektu yra viena lyderių: apmokestina 8 laikmenas ar įrenginius. ES ją lenkia tik Ispanija, Belgija ir Prancūzija – jos apmokestina po 9 laikmenas.
Kur šioje piramidėje yra Lietuva? Pasirodo, ji su Olandija ir Portugalija atsidūrusi pačioje sąrašo pabaigoje, mat apmokestina tik 1 laikmenų kategoriją – CD ir DVD diskus, garsajuotes bei vaizdajuostes. Jei žvilgtelėtume į naująjį LATGA-A, AGATA ir Kultūros ministerijos siūlomą Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo projektą, išvystume ambicingus tikslus. Numatyta, kad į Lietuvoje apmokestinamų laikmenų sąrašą būtų įtrauktos jau net 9 laikmenos. Tarp jų – USB, atminties kortelės, kompiuterių SSD ir HDD diskai, MP3, CD ir DVD bei MP4 leistuvai su atmintimi, TV su atmintimi. Akivaizdu – jei šie siūlymai būtų priimti, Lietuva taptų viena iš ES lyderių pagal apmokestinamų priemonių skaičių.
Tiesa, turėtume atkreipti dėmesį ir į kitus duomenis. Dar vienas Olandijos asmeninio kopijavimo bendrijos atliktas tyrimas rodo, kad 2008 m. Lietuvoje už kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais buvo surinkta apie 1,2 mln. Lt – vienam gyventojui per metus vidutiniškai teko 35 centai. Dar mažesnė dalis iš rinkliavą taikančių valstybių 2008 m. užfiksuota tik Graikijoje – vidutiniškai 17 centų vienam gyventojui. Kaip ir lietuviai, graikai įspūdingai atsilieka nuo ES lyderės Prancūzijos (9,7 Lt vienam gyventojui).
Jaučia nuoskaudą
Žurnalo IQ kalbinti šalies atlikėjai ir kūrėjai pasakojo nepuoselėjantys vilčių pralobti, jei naujoji kompensavimo už kūrinių atgaminimą tvarka ir būtų patvirtinta. Tačiau sako, kad priimti įstatymo pataisas būtina – tai esą būtų sąžininga jų atžvilgiu.
„Policininko prie kiekvieno kopijuotojo nepastatysi, todėl reikia imtis kitų priemonių. Labai keista ir nesuprantama, kai Vyriausybė kalba apie aukštųjų technologijų centro steigimą, bet tuo pačiu metu nedaro nieko, kad apsaugotų intelektinį produktą. Toks įspūdis, kad vagystė padaroma tik tada, kai nugvelbiama morka“, – aiškino kino režisierius Arūnas Matelis. Jis atkreipė dėmesį, kad bent jau kino kūrėjai didžiąją dalį pajamų gauna už parduodamas teises atgaminti savo kūrinius – rodyti juos kino teatruose. Todėl esą būtų teisinga, kad mainais už galimybę atgaminti kūrinius kitur – USB ar kompiuterio diskuose – taip pat būtų atlyginta. Režisierius sako, kad šiuo sunkiu metu kūrėjams pagelbėtų ir litas, ir centas.
Atlikėjai Nedai Malūnavičiūtei, organizacijos AGATA narei, skaudu skaityti internautų komentarus šia tema. Ji tikina, kad didžioji dalis jų nė nenutuokia, kaip sudėtinga šiandien išgyventi muzikantams ir atlikėjams. „Aš seniai nebegyvenu iš įrašų pardavimo. Bet dirbu daug – per mėnesį kartais turiu 15 koncertų, papildomai dalyvauju įvairiuose projektuose. Toli gražu ne kiekvienas atlikėjas, muzikantas šiandien tai gali padaryti, kitiems prasčiau sekasi“, – tvirtino Neda. Anot jos, su muzikos įrašais šiandien elgiamasi kaip tik norima, tad kūrėjų ir atlikėjų pastangos dažnai nueina perniek. Neda įsitikinusi, kad projekte numatytas 3–6 proc. mokestis skaitmeninėms laikmenoms tikrai netaptų nepakeliama našta jų importuotojams ir gamintojams. O šių įrenginių galutiniai pirkėjai didelio kainų skirtumo nepajustų.
Populiari šalyje popmuzikos atlikėja Natalija Zvonkė iš grupės YVA taip pat įsitikinusi, kad valstybė turėtų papildomai apmokestinti naujas skaitmenines laikmenas. „Be abejo, mokesčio reikia, nes vagiama iš mūsų, atlikėjų“, – aiškino Natalija.
Įteisintų piratavimą?
Šio įstatymo projekto kritikai atkreipia dėmesį, kad atlikėjai ir muzikantai kompensacinį mokestį dažniausiai suvokia kaip atlygį už neteisėtai padarytas kūrinių kopijas. O iš tiesų Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas (ATGTĮ) numato, kad autoriams ir kūrėjams turėtų būti atlyginta už teisėtai padarytas kopijas asmeniniams tikslams. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertės Kaetanos Leontjevos manymu, nepriklausomai nuo požiūrio į piratavimą, kompensacinio mokesčio rinkimas už nelegalių kopijų darymą netiesiogiai įteisintų piratavimą. Tai atneštų tik dar daugiau žalos.
„Kuriama šalpos sistema neskatintų atlikėjų verslumo, ji dalytų psichologines indulgencijas už piratavimą. Sumokėjęs tą mokestį žmogus jausis gavęs leidimą laisvai kopijuoti be atlygio tiek legaliai, tiek nelegaliai įgytus kūrinius“, – pritaria Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakultetas dėstytojas, tinklaraščio nežinau.lt autorius Džiugas Paršonis. Tačiau Kultūros ministerijos Autorių teisių skyriaus vyriausioji specialistė Martyna Gudaitė prieštarauja tokiam argumentui – už piratavimą, remiantis kitais įstatymais, yra numatyta administracinė ir baudžiamoji atsakomybė.
Bene daugiausia kritikos strėlių įstatymo pakeitimo projekto autoriams skrieja dėl to, ką jie įvardija kaip „teisingą kompensavimo mechanizmą“. LLRI ekspertės Kaetanos Leontjevos nuomone, nėra pagrindo teigti, kad papildomos įrangos apmokestinimas yra „teisingesnė kompensacija kūrėjams“. Anot jos, mokestis už naują įrangą ir laikmenas tik augintų nelogiškumų piramidę, nes jį tektų mokėti ir tiems, kurie niekada jokių kūrinių nekopijavo. Pašnekovės teigimu, kadangi tik dalis iš apmokestinamų objektų naudojama vienkartinei teisėtai kopijai, gal būtų surenkama daugiau lėšų, negu yra padaroma žalos kiekvienu konkrečiu atveju.
„Be aiškaus pagrindimo norima išplėsti kompensacinio mokesčio bazę apmokestinant ir objektą, į kurį atgaminamas kūrinys, ir tai, kuo yra atgaminama. Šitaip mąstant, akcizais apmokestinti turėtų būti siūloma ne tik sveikatai kenkiančias cigaretes, bet ir žiebtuvėlius, degtukus, nes be jų cigaretės neprisidegsi“, – komentavo K. Leontjeva.
VU dėstytojas Dž. Paršonis mano, kad kiekvienas autorius ar kūrėjas yra laisvas nuspręsti, ar pageidautų kompensacijos, jei taip – kokio dydžio ji turėtų būti. Šią sumą esą būtų įmanoma įskaičiuoti parduodant CD, DVD diskus, knygas ir pan. „Tokiu būdu idealiai įgyvendinama autoriaus ar atlikėjo valia, jis pats gali individualiai nustatyti mokesčio dydį. Be to, papildomai netektų apmokestinti tų kūrinių, kurių autoriai yra aiškiai nurodę nereikalaujantys jokio papildomo atlygio“, – sakė pašnekovas.
Rinkliavos peripetijos
LATGA-A generalinis direktorius Edmundas Vaitekūnas akcentuoja, kad nebereikėtų kaišioti galvos į smėlį: platesnis kompensavimo mechanizmas užtikrintų konstitucinį nuosavybės neliečiamumo principą, skatintų kūrybingumą ir investicijas į muzikos, filmų gamybos industriją, literatūros, mokslo ir meno kūrinių leidybą. Jis ragina nepamiršti, kad LATGA-A ir AGATA yra tarptautinės asociacijos, atstovaujančios ir surenkančios atlyginimą tūkstančiams ne tik Lietuvos, bet ir užsienio autorių, atlikėjų, teisių turėtojų. „Svarbu ir tai, kad šiandien milžiniškas kompensacinio atlygio surinkimo skirtumas trukdo Lietuvai tinkamai vykdyti tarptautinius įsipareigojimus, o Europos Bendrijai – darniai ekonomiškai ir intelektualiai funkcionuoti“, – teigė E. Vaitekūnas.
Kultūros ministerija žurnalui IQ paneigė verslininkų eskaluotą žinią, esą net apie ketvirtadalį už laikmenas šiuo metu surenkamo mokesčio „suvalgo“ rinkliavos administravimo išlaidos. Ministerijos duomenimis, 2009 m. surinkto kompensacinio atlygio už kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais administravimo sąnaudos siekė 10,4 proc. surinktos sumos, 2008 m. – 13,7 proc. Ministerijos vertinimu, tokia sistema yra pakankamai efektyvi.
Dėl mokesčio už audiovizualines laikmenas ir įrenginius kaunamasi nuo pat 2004 metų. Gegužės 1 d. tapusi Europos Sąjungos (ES) nare Lietuva įvedė rinkliavą už importuojamas ir šalyje gaminamas skaitmenines laikmenas bei įrenginius. Šis sprendimas padarytas atsižvelgiant į bendrijos direktyvą „Dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje“. Nuo to laiko šalies bendrovės buvo įpareigotos organizacijai LATGA-A mokėti 6 proc. mokestį ir už įsivežamus kietuosius kompiuterių diskus, USB bei atminties korteles. Bet didžioji dalis didmenininkų nepaisė šio reikalavimo – rinkliavos jie vengė motyvuodami tuo, kad prekes atsigabena iš ES. Dėl to 2006 m. LATGA-A kreipėsi į teismą ir pateikė ieškinį nedidelei bendrovei „Trajektorija“.
2008 m. kovą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė LATGA-A palankų sprendimą. Po šio nuosprendžio mokesčio vengę importuotojai ir gamintojai į LATGA-A sąskaitą buvo įpareigoti pervesti nuo 2005 m. susikaupusią rinkliavos dalį. Šią skolą (maždaug 4,5 mln. Lt) bendrovės grąžino dalimis per 2008 ir 2009 metus.
Tiesa, dar 2007 m. rugsėjo mėn., prieš teismui priimant sprendimą, Vyriausybė pakoregavo savo pačios nutarimą dėl mokėjimo už audiovizualinių kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais tvarkos: šalies bendrovėms buvo panaikinta prievolė mokėti rinkliavą už įsivežamus kompiuterių diskus, USB bei atminties korteles. Tad Lietuvoje nuo 2007 m. rugsėjo 6 proc. mokestį įmonės moka nuo įsivežtų ar pagamintų garso ir vaizdo kasečių, CD ir DVD diskų bei minidiskų.
Kasmet 25 proc. surinkto mokesčio sumos LATGA-A perveda Kultūros ministerijai, kuri lėšas panaudoja Nacionalinei kino rėmimo programai. 40 proc. likusių lėšų atitenka LATGA-A, ir ši paskirsto pinigus autoriams. 60 proc. sumos tenka organizacijai AGATA – ji lėšas išdalija atlikėjams.
Atsižvelgiant į naująjį projektą, 25 proc. surinktų lėšų siūloma skirti kūrybinių darbuotojų socialinės apsaugos programai, o likę pinigai lygiomis dalimis būtų paskirstomi kūrinių autoriams (rašytojams, kompozitoriams ir kt.), atlikėjams (dainininkams, muzikantams, aktoriams) ir leidėjams (muzikos, kino gamintojams).
LATGA-A skaičiuoja, kad importuotojams grąžinus skolas 2006, 2007 ir 2008 m. kasmet vidutiniškai surinkta po 1,2 mln. Lt kompensacinio mokesčio. 2009 m. LATGA-A surinko apie 450 tūkst. Lt rinkliavos. Dar 2 mln. Lt šiai organizacijai grąžino laikmenų importuotojai ir gamintojai už 2005–2008 m. susikaupusias skolas.
Asociacijos „Infobalt“, vienijančios Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų įmones, atstovai griežtai nesutinka su naujo įstatymo projekto siūlymais. „Infobalt“ mano, kad šio mokesčio rinkimas neturėtų būti pavestas organizacijai LATGA-A – verslininkų atstovai abejoja, ar ji lėšas skirsto skaidriai.
