Magija pirštams.
Technologijų mados kartais keičiasi labai greitai. Šiandien karščiausiu įrenginiu šioje srityje turėtume vadinti planšetinius kompiuterius. Tačiau kartą užkariauti pasaulį jie jau bandė. Ir tąkart jiems nepavyko. Dabar tai vyksta pagal kitokį scenarijų.
Jeigu prisimintume 2–3 metų senumo tendencijas asmeninių kompiuterių rinkoje, tai dalykas, apie kurį visi kalbėjo, buvo interneto kompiuteriai, dar vadinti netbukais (angl. „netbook“). Tuo metu prognozuota, kad nedideli ir pigūs kompiuteriai greitai turėtų užkariauti pirkėjų širdis. Iš pradžių atrodė, kad ši prognozė išsipildys – kai užklupus pasaulio ekonomikos krizei įprastų kompiuterių pardavimas krito, mažieji interneto kompiuteriai tapo vieninteliai, kurių pardavimas tuo metu augo kaip ant mielių.
Vis dėlto interneto kompiuterių šlovė truko palyginti neilgai. Karščiausios technologijos vietą jie turėjo užleisti planšetiniams kompiuteriams, į kurių erą pasaulį atvedė inovatyvioji „Apple“. Šios bendrovės 2010 metų pavasarį pristatytas kompiuteris „iPad“ kone akimirksniu tapo informacinių technologijų hitu. Pradžioje netrūko abejojančiųjų, ar tokio tipo įrenginiui pavyks rasti nišą tokioje kompiuterių ir išmaniųjų telefonų įvairovėje. Tačiau per tris pirmuosius prekybos mėnesius „Apple“ sugebėjus parduoti 3 mln. „iPad“ vienetų, skeptikų gretos ėmė sparčiai tirpti, o kiti kompiuterių gamintojai greitai susigriebė, kad ir jiems būtina pasiūlyti tokio tipo įrenginių. Šių metų pradžioje JAV vykusioje Vartotojų elektronikos parodoje karščiausia naujiena gamintojų stenduose buvo planšetiniai kompiuteriai – šių įrenginių versijas pristatė „Asus“, LG, „Research in Motion“ ir kiti elektronikos gamintojai.
Pasimokė iš klaidų
Planšetinių kompiuterių koncepcija yra pakankamai sena. Iš tiesų pirmieji tokio tipo įrenginiai pasirodė prieš gerą dešimtmetį ir labiau buvo skirti verslo poreikiams. Dar 2000 metais „Microsoft“ sugalvojo įrenginių tipą, pavadintą „Microsoft tablet PC“. Tačiau didelio pasisekimo nei tarp verslo, nei tarp paprastų vartotojų tuo metu jie nesulaukė. Prikeldami planšetinio kompiuterio koncepciją naujam gyvenimui „Apple“ inžinieriai neabejotinai išanalizavo ankstesnes nesėkmes ir naują įrenginį kūrė taip, kad jis galėtų pasiūlyti šį tą unikalaus.
Ankstesnių planšetinių kompiuterių trūkumas buvo tas, kad, nepaisant išorės, jų vidus praktiškai nesiskyrė nuo įprastų kompiuterių – juose veikė ta pati operacinė sistema, tos pačios programos kaip ir asmeniniuose kompiuteriuose. Galbūt nešiotis tokius kompiuterius ir buvo patogiau, tačiau naudotis jais – sudėtingiau. Norint paleisti programą iš didelio sąrašo, juo labiau pabandyti parinkti nuostatas, iš tiesų reikėjo „taiklių“ pirštų. Palengvinti tokio kompiuterio valdymą turėjo specialus žymeklis, tačiau jis neprigijo, nes nė iš tolo neprilygo klaviatūros ir pelės deriniui.
Dar vienas ankstesnės eros planšetinių kompiuterių trūkumas – gana ribotas jų pajėgumas. Juk prieš penketą metų į rankoje telpančią dėžutę buvo galima sutalpinti kokių 10 metų didelį asmeninį kompiuterį. Toks techninės įrangos pajėgumas buvo patenkinamas, tačiau toli gražu ne patys tinkamiausi įprastiems kompiuteriams pritaikytoms programoms veikti.
Bandydami pradėti naują planšetinių kompiuterių erą, „Apple“ inžinieriai pasistengė nekartoti kitų gamintojų klaidų ir pritaikyti kuriant telefoną „iPhone“ įgytą patirtį. „iPhone“ pardavimo sėkmė ankstesniais metais parodė, kad inovatyvaus įrenginio, patogios platformos ir didelio pritaikytų programų pasirinkimo derinys gali nesunkiai užkariauti žmonių širdis. Kaip konkurentės „Nokia“ vadovas Stephenas Elopas su apmaudu neseniai pastebėjo, „Apple“ įrodė, kad, pasiūlius gerą dizainą ir patogią sąsają, vartotojai pirks brangų telefoną, o programuotojai kurs jam programas – jie pakeitė žaidimo taisyklės. Po tokios sėkmės „Apple“ inžinieriams visą sukurtą ekosistemą tereikėjo pritaikyti didesniam įrenginiui – augimo hormonų primaitintam „iPhone“.
Viskas viduje
Taip itin taikliai naują „Apple“ įrenginį buvo pakrikštiję interneto komentatoriai. Pagal technines charakteristikas „iPad“ buvo panašesnis į išmanųjį telefoną, o ne įprastą kompiuterį – jame panaudotas 1 GHz procesorius, keliolikos gigabaitų atmintinė, jis neturėjo kompiuteriams įprastos spartinančiosios atmintinės ar grafikos lusto. Kita vertus, į jį buvo integruoti kompiuteriams neįprasti, tačiau mobilaus įrenginio funkcionalumą išplečiantys judesio davikliai, GPS imtuvas, skaitmeninis kompasas. Verta pastebėti ir tai, kad „Apple“, kurdama šį įrenginį, greičiausiai siekė, kad jis netaptų konkurentu kitiems jos gaminamiems kompiuteriams.
„Apple“ naujovė nuo ankstesnių planšetinių kompiuterių pirmiausia skyrėsi savo valdymo ypatybėmis. Šio įrenginio vartotojo sąsaja buvo kur kas patogesnė ir paprastesnė – didelės piktogramos, jautrus ekranas, galimybė jį valdyti abiem rankomis. „iPad“ viduje slypėjo šiam įrenginiui pritaikyta ir itin sklandžiai veikianti operacinė sistema. Tačiau didžiausią vertę jo pirkėjams suteikė „Apple“ sukurta programų ir paslaugų ekosistema. Iš pradžių kompiuteriui „iPad“ buvo pritaikytos praktiškai visos „iPhone“ skirtos programos. Greitai programuotojai ėmė kurti programas specialiai šiam įrenginiui.
Tai, kad vieni žmonės kuria programas, o kiti žmonės gana noriai jas perka – ir yra didžiausias „Apple“ ekosistemos pranašumas. Jis didžiąja dalimi nulėmė jos planšetinio kompiuterio sėkmę. Nors, kaip minėta, „iPad“ techninės charakteristikos nėra įspūdingos, galimybė naudotis gausybe programų jį paverčia gerokai universalesniu įrenginiu negu asmeninis kompiuteris. E. knygos, populiarių žurnalų skaitmeninės versijos, žaidimai, žemėlapiai, muzikos instrumentai – tai vos keli dalykai, kuriuos galima pritaikyti „iPad“ kompiuteriui.
Per mažiau negu metus „Apple“ pavyko parduoti 15 mln. „iPad“ kompiuterių ir užimti didžiąją dalį šių įrenginių rinkoje, tad natūralu, kad į šią nišą greitai nusitaikė ir kiti gamintojai. Jie visi supranta, kad pasiūlius gerą ir nebrangų planšetinį kompiuterį bus atlikta tik pusė darbo, todėl savo įrenginių ateitį sieja su bendrovės „Google“ tobulinama operacinės sistemos „Android“ versija planšetiniams kompiuteriams „Honeycomb“. Tačiau ir sklandžiai veikianti operacinė sistema dar nebūtinai lems didelį jų planšetinių kompiuterių pardavimą. Trečias svarbus veiksnys – „Android“ programų parduotuvė ir joje esanti programų pasiūla.
Vertinant skaičius, „Apple“ programų parduotuvėje yra trigubai didesnis programų pasirinkimas negu „Android“. Be to, per neilgą šių parduotuvių gyvavimo laikotarpį pastebėta, kad „Android“ parduotuvėje programas sekasi pardavinėti prasčiau – žmonės joje dažniau ieško nemokamų dalykų. Tad programų kūrėjams patrauklesnis pasirinkimas gali būti „Apple“ programų parduotuvė ir operacinė sistema, nes joje bent jau šiuo metu egzistuoja didesnės galimybės uždirbti. Dar vienas klausimas kyla dėl pačios „Android“ operacinės sistemos, kuri yra atvirojo kodo, todėl ją galima naudoti nemokamai ir keisti pagal savo poreikius. „Android“ naudojimo atvejai išmaniuosiuose telefonuose parodė, kad šią sistemą telefonų gamintojai linkę modifikuoti pagal savo poreikius ir savo telefonams suteikti didesnį išskirtinumą. Bet kartais gamintojai „Android“ modifikuoja taip, kad ji nebėra suderinama su „Google“ išleidžiamais operacinės sistemos atnaujinimais ir naujomis programomis.
Nepaisant minėtų trūkumų, „Android“ operacinė sistema ir jai skirti įvairių gamintojų planšetiniai kompiuteriai šiandien atrodo rimčiausiais „Apple“ konkurentais. O didesnė įvairovė planšetinių kompiuterių rinkoje iš tiesų praverstų. Be „Apple“ ir „Google“ operacinėmis sistemomis paremtų planšetinių kompiuterių, ateityje turėtume išvysti ir šio tipo kompiuterių su „webOS“ ar „Windows“.
Kova aštrėja
Po visų išvardytų dalykų dabar turėtų būti nesunku atsakyti, kodėl interneto kompiuterių šlovė truko taip trumpai ir kodėl ateitis turėtų priklausyti planšetiniams kompiuteriams. Jeigu trumpai, tai pradėję gaminti mažesnius, ne tokius galingus ir pigius kompiuterius, gamintojai pasiūlė naują formą, o ne turinį. Įsigijęs interneto kompiuterį, galėjai naudotis tais pačiais pagrindiniais dalykais, kaip ir įprastame kompiuteryje, tik už mažesnę kainą ir ne taip patogiai.
„Apple“ gaminys sulaukė populiarumo ne tiek dėl išorės, kiek dėl to, ką buvo galima rasti jo viduje. Dėl to, kad į „iPad“ kompiuterius dabar krypsta įvairių turinio kūrėjų žvilgsniai (žiniasklaidos bendrovės kaip tik šiuo metu bando patikrinti, ar tokių įrenginių savininkai norėtų mokėti už skaitmeninių laikraščių prenumeratą), jų populiarumas bent jau artimiausioje ateityje nemažės. Įdomiausia, ar konkurentai sugebės pasiūlyti jam prilygstančią alternatyvą. O konkurencinė kova ketina būti tikrai įdomi: vienoje pusėje – vienut vienutėlė inovatyvi bendrovė, kitoje – jėgas sutelkti bandantys interneto milžinai ir žinomi techninės įrangos gamintojai.
____________________
Šis straipsnis buvo spausdintas žurnalo IQ kovo mėn. numeryje.
