Šiomis dienomis Panevėžio rajono savivaldybės valdininkų ir specialistų desantas mėgins išsiaiškinti pirmųjų 17 renovuoti atrinktų daugiabučių namų gyventojų požiūrį į tai ir gauti jų preliminarų sutikimą.
Atrinko pačius kiauriausius
Daugiabučių namų renovacijos procesas, gana sparčiai vykęs Panevėžyje, buvo visiškai aplenkęs Panevėžio rajoną. Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros duomenimis, iki šiol čia renovuoti tik 3 namai: po vieną Dembavoje, Velžyje ir Pažagieniuose.
Tačiau šiemet Panevėžio rajonui nebepavyks likti nuošalyje. Naujoji Aplinkos ministerijos vadovybė užsimojusi išplėsti renovacijos apimtis ir paspartinti jos tempus. Seimui pateiktas svarstyti visas paketas įstatymų pakeitimų, kurie turėtų išjudinti renovaciją net tokiuose rajonuose, kur ji iki šiol nevyko.
Jame numatyta, kad gyventojams nebereiks turėti lėšų pirminiam finansiniam įnašui investiciniams ir techniniams projektams, visus organizacinius ir paskolų ėmimo rūpesčius perims savivaldybės, kurioms teks prisiimti ir projektų įgyvendinimo riziką.
Jeigu pritars Seimas, valstybės parama renovacijai nuo dabar esančių 30 procentų padidės iki 40 procentų. Gyventojams nebereikės rūpintis organizaciniais reikalais, susijusiais su renovacija, tai už juos padarys savivaldybės per pasirinktas įmones. Renovacija turėtų nieko nekainuoti socialiai remtiniems žmonėms.
Kad laikas nebūtų švaistomas veltui, kol seimūnai studijuos šūsnis teisės aktų, Aplinkos ministerija savivaldybių paprašė pateikti skubiausiai renovuotinų senų daugiabučių sąrašus. Pirmuosius atrinktus 500 namų ketinama atnaujinti dar šiemet.
Savivaldybėms, spėjusioms į renovacijos traukinį įšokti iki 2014 metų, žadama visiškai kompensuoti išlaidas investiciniams projektams, vėlesniais metais būtų kompensuojama tik dalis išlaidų.
Aplinkos ministerijai savivaldybės jau pateikė per 2000 namų, kuriuos reikėtų renovuoti skubos tvarka, sąrašą.
Panevėžio rajono savivaldybė atrinko ir ministerijai pateikė 17 pačių kiauriausių namų. Beveik trečdalis iš jų – penki – yra Pažagieniuose, kiti – Liūdynėje, Dembavoje, Velžyje, Miežiškiuose, Krekenavoje, Ramygaloje. Šiuose 17 namų gyvena 286 žmonės, iš jų 79 gauna šildymo ir karšto vandens kompensacijas.
Savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vedėjas Rimas Samkus sako, kad namai buvo atrenkami pagal ministerijos nurodytus kriterijus. Jie turėjo būti pastatyti iki 1993 metų, ne mažesni nei 10-ies butų, nepriklausantys kultūros paveldui ir per metus sunaudojantys daugiau nei 150 kilovatvalandžių šilumos vienam kvadratiniam metrui.
Pasak R. Samkaus, Aplinkos ministerija Savivaldybės paprašė iki kovo 13 dienos organizuoti viešą būsimos renovacijos aptarimą su atrinktų namų gyventojais bei gauti jų preliminarų sutikimą.
„Laukia didelis ir sunkus darbas, kurį teks dirbti po darbo“, – užduotį apibūdino vedėjas.
Jau šiomis dienomis, vakarais, pas minėtų 17 namų gyventojus pradėjo važinėti jungtinė Panevėžio rajono savivaldybės administracijos atstovų, Vietinio ūkio skyriaus darbuotojų, seniūnijų vadovų ir komunalinio ūkio specialistų komanda, kurį ir mėgins išdėstyti jai pačiai iki šiol dar nevisiškai aiškią būsimos renovacijos tvarką, pliusus ir minusus.
Žmonėms reikia aiškumo
Rajono Savivaldybės Pažagieniuose atrinkti renovuoti penki namai visi yra Švyturio gatvėje. Jų gyventojai su Savivaldybės atstovais turėtų susitikti jau ketvirtadienį.
Švyturio gatvės 13-ojo namo gyventoja ponia Vitalija nekantrauja išgirsti atsakymus į jai rūpimus klausimus.
„Nesu prieš namo renovavimą, tačiau, mano galva, pirmiausia reikėtų renovuoti mūsų namo šilumos punktą, langų nepasikeitusiems gyventojams juos pasikeisti. Jeigu mane įtikins, kad verta renovuoti visą namą, galbūt savo nuomonę pakeisiu“, –„Sekundei“ teigė moteris.
Ponia Vitalija pritartų renovacijai, jeigu sumažėtų jos šeimos išlaidos būsto šildymui ir namuose nebebūtų taip karšta. Ji už trijų kambarių, 61 kvadratinio metro ploto buto šildymą sausio mėnesį sumokėjo 615 litų. Jos šeimai – tai labai dideli pinigai. Vitalijai apmaudu, kad dalį už šilumą sumokamų pinigų ji priversta paleisti vėjais tiesiogine to žodžio prasme.
„Mano bute žiemą taip karšta, kad tenka gyventi atvirais langais. Priešingu atveju ilgai negali tverti 25 laipsnių temperatūros “, – pasakojo ji.
Beje, ponios Vitalijos bute yra sudėti geri, šiuolaikiški langai. Moteris svarsto, jog kitiems namo gyventojams pasikeitus senus langus, suremontavus šilumos punktą, visiems butams sumažėtų šildymo kaštai ir galbūt nereikėtų namo renovuoti. Antrajame šio namo aukšte dviejų kambarių, 50 kvadratinių metrų buto savininkė pensininkė Otilija Aldona Mitrienė gyvena gana vėsiai. Kambariuose temperatūra nepakyla aukščiau nei 18 laipsnių.
Moteris sako, kad būsto šildymas žiemos mėnesiais jai atsieitų apie 400–500 litų, tačiau ji moka per pusę mažiau, nes gauna kompensaciją.
Šią vasarą pensininkė ketino keisti senus langus naujais, tačiau dabar sako neskubėsianti.
„Jeigu namą renovuos, tai, matyt, keis ir langus“, – svarstė ji.
O. A. Mitrienė mano, kad gaunantiesiems šildymo kompensacijas nėra prasmės prieštarauti renovacijai. Pensininkė girdėjo, kad tokių gyventojų valstybė neberems.
Pažagieniuose atrinktų renovuoti namų gyventojai sakė, kad iš valdininkų nori išgirsti aiškius atsakymus į jiems rūpimus klausimus.
„Tegu pasako, kiek konkrečiai mums kainuos renovacija. Juk viena kaina yra, kai renovuojamas 100 butų turintis namas, ir kita, kai renovuojamas turintis tik keliolika butų, kiek sumažės būsto šildymo išlaidos, per kiek laiko galėsim atiduoti skolą. Tada ir duosim atsakymą, ar sutinkam, ar ne“, – kalbėjo jie.
Agituoti gyventojų nedrįsta
Rajono Vietinio ūkio skyriaus vedėjas R. Samkus į naujo modelio renovaciją žiūri ne tik iš valdininko, bet ir iš gyventojo pozicijų.
„Man kyla įvairių klausimų, į kuriuos šiandien neturiu aiškių atsakymų. Juolab kad Seimas dar nėra priėmęs siūlomų pakeitimų. Todėl nedrįstu būti renovacijos vėliavnešys rajone“, – atvirai kalbėjo vedėjas.
Aplinkos ministerija teigia, kad didžioji dalis renovacijai pasiryžusių gyventojų nepatirs papildomų išlaidų. Mat per mėnesį jie už būsto šildymą ir paskolą mokės panašiai tiek, kiek moka dabar už šildymą.
Kitaip sakant, jeigu dabar gyventojo mėnesinė įmoka žiemą už šildymą yra 500 litų, tai renovavus namą jis ir toliau mokės po 500 litų, bet iš jų 100 ar daugiau keliaus paskolai dengti, t. y. už šildymą sutaupytų lėšų dalis būtų skiriama paskolai mokėti.
Žadama, kad po renovacijos gyventojai, kol bus grąžinta paskola, mokės apie 10 proc. mažiau nei vidutiniškai mokėjo pastaruosius porą metų už šildymą, o vėliau – tik už faktiškai sunaudotą šilumą.
Už renovaciją gyventojai turėtų atsiskaityti su jai paskola paėmusia įstaiga, kuri taip pat organizuos ir prižiūrės visus namo atnaujinimo darbus. Įstaigą turi pasirinkti Savivaldybė.
Ji gali kurti savo įmonę arba šias funkcijas deleguoti savo įmonei, administruojančiai namus.
Seimui parengtame teisės aktų pakete numatytos ir savotiškos finansinės sankcijos: socialinės paramos gavėjams, nepritarsiantiems renovacijai, numatoma pirmus metus sumažinti šildymo ir karšto vandens kompensaciją, o antrus metus jos visai nebemokėti.
Sutikusieji renovuoti namą ir toliau gautų kompensacijas, jiems nereikėtų mokėti paskolos už renovaciją, nes paskolą padengtų valstybė. Už ministerijos skirtas lėšas Savivaldybė prisiimtų atsakomybę dėl investicinių projektų parengimo renovacijos pageidaujantiems daugiabučiams.
Inga SMALSKIENĖ
