Šveicariškais ikrais „Oona“ jau domisi Rusijos, Honkongo, Abu Dabio turtuoliai.
Bankais, laikrodžiais, sūriais ir šokoladu garsėjančios Šveicarijos prabangiam įvaizdžiui prieš kelerius metus trūko, ko gero, tik ikrų. Ir ši spraga jau užpildyta.
Šveicarai pristatė pirmuosius Alpių šalyje gaminamus ikrus, kurių 250 g skardinė kainuoja iki 1400 JAV dolerių. Šveicariški ikrai pavadinti „Oona“ – keltų kalba tai reiškia „nepaprastieji“.
Eršketai skrodžiami vėsioje laboratorijoje.
Mintis, jog prabanga garsėjanti šalis gali tapti ir ikrų tiekėja, kilo inžinieriui Peteriui Hufschmiedui, skelbia „Reuters“.
Būtent jis sugalvojo, kad Frutigene, kur pro Lotšbergo geležinkelio tunelį tekančio upelio vandens temperatūra siekia net 20 laipsnių šilumos, galima veisti šiltą vandenį mėgstančias žuvis – priešingai nei kitose Alpių šalies vietovėse.
Į vandenį buvo paleista maždaug 35 tūkstančiai Sibiro eršketų. Iš jų 2011/2012 m. žiemos sezono metu surinkta apie 300 kilogramų ikrų. Tačiau jau netrukus šį kiekį planuojama padidinti dešimt kartų.
Šveicarija yra viena didžiausių ikrų vartotojų pasaulyje. Todėl žuvų ūkis Frutigene ketina auginamų eršketų skaičių padidinti iki 60 tūkstančių, iš kurių per metus būtų išgaunama apie 3 tonos ikrų. Du trečdalius jų ketinama eksportuoti.
„Oona“ rinkodaros ir pardavimų vadovas Andreas Schmidas „Reuters“ teigė, jog šveicariškais ikrais jau susidomėjo klientai iš Rusijos, Honkongo ir Abu Dabio. „Iš dalies taip yra dėl to, kad Šveicarija garsėja produktų kokybe“, – teigė jis.
Kokybiškiausi ikrai „Tropenhaus Frutigen“ laboratorijoje atrenkami rankomis.
Laboratorijose, kuriose temperatūra siekia vos 4-7 laipsnius šilumos, ikrai surenkami rankomis. Pirmiausia eršketai yra ultragarsu patikrinami, ar kiaušinėliai yra subrendę. Tada su visu kiaušidės apvalkalu ikrai išimami ir rankomis voliojami ant metalinio dubenėlio formos kiaurasamčio. Taip nuo ikrų atsiskiria membrana ir kraujo pėdsakai.
Tada didžiuliais pincetais išrenkami kitokių nei juoda spalvų ikrai. Likusieji yra apibarstomi aukščiausios kokybės druskos milteliais, siekiant sumažinti ikrų drėgmę ir padaryti juos žvilgius tarsi perlus.
„Tai šiek tiek panašu į aukso gavimo procesą, tik šis auksas juodas. Puiku tai, kad man mokami pinigai už ikrų valgymą“, – teigia Tobias Felixas, vienintelis Šveicarijoje ikrų meistras.
„Oona“ ikrai pagal savo kokybę suskirstyti į keturias grupes. Aukščiausios kokybės, rankomis T. Felixo atrinktų ikrų 30 gramų kaina siekia apie 530 litų.
Sibiriniai eršketai išgyvena aukštesnės temperatūros vandenyje, nei kiti eršketai. Daugelyje pasaulio šalių jie auginami pirmiausia dėl savo ikrų. Beje, vieni didžiausių eršketų ūkių, į kuriuos investuojama daugybė pinigų, šiuo metu yra Kinijoje.
