„Drąsos kelio“ lyderei Neringai Venckienei spjovus į Seimo mandatą ir pabėgus, spėjama, į JAV, „drąsiųjų“ frakcijai kilo realus pavojus visiškai išsibarstyti.
Šiuo metu oficialiai N. Venckienė vis dar yra Seimo narė ir nežinia, kaip būtų galima ją išvaduoti nuo šios atsakomybės. Kaip tik tokia formali dilema palaiko „Drąsos kelio“ frakciją – pagal Seimo statutą frakciją gali formuoti ne mažiau kaip septyni parlamentarai, būtent tiek „Drąsos kelio“ atstovų buvo išrinkta į Seimą.
Tačiau be lyderės likę „Drąsos kelio“ atstovai rizikuoja būti visiškai pamiršti. Garliavos įvykių dramatizmas jau senokai nuslūgo, kovos su pedofilais įkarštis atvėso, o visuomenės apklausose „Drąsos kelias“ – jau nebeegzistuojanti politinė jėga.
Vis dėlto pasinaudoję N. Venckienės žinomumu ir į Seimą patekę „visuomenės veikėjai“ neketina būti visiškai pamiršti. Todėl pasipiktinimo visai dabartinei valstybės sistemai kupini „drąsieji“ randa naujų taikinių. Šį kartą – nieko bendro su vaikų išnaudojimu ar teisingumo stoka neturinčiais dalykais.
Prieš keletą mėnesių frakcijos atstovė Aurelija Stancikienė aktyviai palaikė Žygaičių bendruomenę ir skatino visais būdais priešintis galimoms skalūnų dujų žvalgytuvėms. O šią savaitę Seime buvo pritarta Valdo Vasiliausko iškeltai iniciatyvai sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl 2007 m. Nacionalinėje energetikos strategijoje suformuluotų siekių įgyvendinimo rezultatų įvertinimo ir situacijos energetikos sektoriuje išsiaiškinimo.
V. Vasiliausko šou?
Ši komisija, anot jos iniciatorių, turėtų aiškintis dėl įvairių energetikos politikos sprendimų, priimtų 2009–2012 m. Klausimai suformuluoti nuo labai bendrų (kodėl neįgyvendinti 2007 m. Nacionalinės energetikos strategijoje tikslai ir uždaviniai) iki itin specifinių. Pavyzdžiui, kaip atskiras klausimas komisijai suformuluota užduotis išsiaiškinti, ar „tiesa, kad tuometinio ūkio viceministro Mindaugo Petrausko bendrovė „Danet Baltic“, kuri teikia informacinių technologijų konsultacijas ir programavimo paslaugas, atliko suskystintųjų dujų terminalo statybos galimybių, taip pat suskystintųjų gamtinių dujų importo galimybių studijas“.
Tačiau bendra laikinosios komisijos funkcija turėtų būti aiški – „supurtyti“ visą konservatorių vykdytą energetikos politiką ir rasti kaltus. Tiek dėl suskystintųjų dujų terminalo projekto, tiek dėl nesibaigiančio Ignalinos uždarymo ir net dėl to, kodėl buvo numatyta Visagino atominėje elektrinėje statyti didesnės nei 800 MW galios reaktorių. Pastarasis klausimas šiuo metu skamba absurdiškai, nes dabartinė Vyriausybė net nežino, ar apskritai statyti bet kokią naują atominę elektrinę Lietuvoje.
Konservatorių reakcijos nereikėjo ilgai laukti. Svarstant Seimo nutarimą dėl šios laikinosios komisijos sukūrimo Rasa Juknevičienė atvirai V. Vasiliauską išvadino „Rusijos tarpininku“ ir teigė, kad vienintelis komisijos tikslas – sukurti politinį šou ir diskredituoti Lietuvos pastangas didinti energetinę nepriklausomybę.
„Esmė ne suformuluoti klausimai, o pasirinktas įrankis – Seimo komisija, siekiama viešai paskleisti abejones dėl Lietuvos energetinio saugumo politikos, pasiųsti žinią, kuri, akivaizdu, visiškai atitinka Rusijos interesus, – kalbėjo R. Juknevičienė. – Negirdėjau, kad V. Vasiliauskas būtų uždavęs nors vieną iš čia pateiktų klausimų [Seimo komitetuose]. Kam juos užduoti, jei posėdžiai uždari, šou nepadarysi.“ Seimo narė pacitavo Dalios Grybauskaitės metinį pranešimą, kuriame teigiama, kad dedama daug pastangų, norint sustabdyti viską, kas gali mus padaryti energetiškai savarankiškesnius, ataka daroma tiesiogiai per oficialius asmenis, per suinteresuotus verslininkus, žiniasklaidos priemones, tarpininkus. „Dabar turime naują Rusijos tarpininką – Valdą Vasiliauską“, – apibendrino R. Juknevičienė.
Trumpa B. Vėsaitės atmintis
Tačiau iniciatyvą tirti buvusios Vyriausybės veiklą energetikos srityje labai entuziastingai palaikė neseniai atleistoji ūkio ministrė Birutė Vėsaitė. „Šiandien suskystintųjų dujų terminalas jau būtų veikęs, jei ne jūsų veikla, – kalbėjo B. Vėsaitė. – Noriu priminti, kad „Achema“ turėjo ne daugiau negu 10 proc. suskystintųjų dujų terminalo, o dabar privataus kapitalo [dalis] būtų daugiau nei 20 proc., bet jokio konkurso neskelbėte.“
Tačiau B. Vėsaitė pati kažkodėl pamiršo, kad vos prieš savaitę Vilniaus miesto apylinkės teismas dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir „Achemos“ protegavimo steigiant suskystintųjų dujų terminalą kaltu pripažino buvusį ūkio sekretorių Anicetą Ignotą ir kelis kitus jo kolegas. Kaip nustatė teismas, 2008 m., besibaigiant Gedimino Kirkilo vadovaujamos Vyriausybės kadencijai, A. Ignotas ir tuometė Ūkio ministerijos Teisės ir viešųjų pirkimų departamento vadovė Neringa Pažūsienė sudarė išskirtines sąlygas Lietuvos bendrovei dalyvauti konkurse – į jį buvo pakviestos tik penkios įmonės, kurioms pasiruošti buvo suteiktas tik penkių dienų terminas, tačiau bendrovė apie organizuojamą konkursą žinojo iš anksto.
„A. Ignotas ir N. Pažūsienė sąmoningai suteikė privilegijas steigiant gamtinių dujų terminalą, sąmoningai eliminuodami kitas įmones, jų gynybinės versijos neįtikinamos. Visi kaltinamieji suvokė, kad šią įmonę reikia steigti skubiai, – pabrėžė bylą išnagrinėjęs teisėjas Valdas Petraitis. – Byloje pateikti garso įrašai ir susirašinėjimai byloja, kad iš visų Lietuvos įmonių tik viena žinojo, kaip rengiama gamtinių dujų terminalo galimybių studija.“
Vis dėlto nieko turbūt nenustebino, kad B. Vėsaitė, kaip socialdemokratų frakcijos atstovė, įsiprašė į šios komisijos gretas. Komisijos darbe nusprendė dalyvauti ir konservatorių atstovai, nors jų pasiūlymams įtraukti ir daugiau tyrimo klausimų nebuvo pritarta. Po diskusijos galiausiai Seimo nariai pritarė, kad būtų sudaryta laikinoji komisija, jai vadovauti paskirtas Artūras Skardžius.
