Naujakurių džiaugsmai ir bėdos

Po penkerių metų pertraukos Panevėžio nakvynės namų gyventojai vėl sugrįžo į Teatro gatvę. Su kokiomis nuotaikomis jie paliko namus ant marių kranto?

Nakvynės namų gyventojai paliko senąsias patalpas ir su visa manta išsikraustė į Teatro gatvėje esančius naujus namus.

Penkerius metus glaudęsi toli nuo miesto šurmulio, vaizdingos gamtos apsuptame erdviame pastate, Panevėžio benamiai šią savaitę grįžo į Teatro gatvę. Tiesa, įsikūrė nebe tose pačiose, kaip anksčiau, patalpose, o šalia pastatytuose visiškai naujuose, dažais dar kvepiančiuose dviejų aukštų Panevėžio socialinių paslaugų centro nakvynės namuose.

Penktadienio pietus šių namų gyventojai jau virė naujoje virtuvėje – prieš vidurdienį ant naujutėlės viryklės viename puode kunkuliavo makaronai, kitame – grikių kruopos. Produktai neįmantriems nakvynės namų gyventojų pietų patiekalams dažniausiai atkeliauja iš „Maisto banko“.

Virtuvė, kiti gyventojams skirti kambariai – šviesūs, modernūs, įrengti pagal aukštus Europos Sąjungos reikalavimus.

Palyginti su senomis, apleistomis buvusios „Ekrano“ gamyklos profilaktoriumo patalpomis, naujasis benamių būstas tiesiog idealus.

Tik buvusių plačių erdvių daugelis naujakurių teigia pasigesiantys.

„Čia buvo kaip savi namai, o ten jau bus kaip bendrabutis“, – apgailestavo savo daiktus į maišelius prieš kelionę dėliojęs vyras. Jis sako, kad naujoje vietoje visiems trūks didžiulių erdvių ir kieme, ir viduje.

Ne vieną baugina ir numatoma griežtesnė elgesio kontrolė – mažesnėse patalpose lengviau matyti, kaip laikomasi keliamų reikalavimų, o be to, naujuosiuose nakvynės namuose yra vaizdo stebėjimo sistema – kameros įrengtos ir pastato viduje, ir išorėje.

Apie pastatą šlaistytis girtiems, bandyti prasmukti nepastebėtiems į vidų, niokoti turtą ar užsiimti kita neleistina veikla nepavyks.

Nakvynės namų vadovei Aurelijai Skudienei persikraustymo dienomis rūpesčių gerokai daugiau.

Už tvoros

Socialinių paslaugų centro direktorius Valdemaras Misevičius patvirtina, jog kontrolė iš tikrųjų bus griežtesnė. Norintieji gyventi nakvynės namuose privalės paisyti reikalavimų, mokėti nustatytus mokesčius, negirtauti, saugoti inventorių ir kt.

Šį mėnesį socialiai remtiniems asmenims galutinai persikėlus į naujuosius nakvynės namus, miestas baigė Socialinių pasaugų centro modernizaciją. Anksčiau iš J. Janonio gatvės iškelti ir čia pat Teatro gatvėje įkurdinti Laikinieji vaikų globos namai, Vaikų dienos užimtumo centras. Vėliau – Socialinės globos centras neįgaliems suaugusiems ir senyvo amžiaus asmenims. Dabar savo namus čia surado ir socialinės rizikos asmenys – žmonės, praradę savo namus, socialinius ryšius, dėl įvairių priežasčių atsidūrę gyvenimo užribyje.

Nakvynės namai pastatyti kiek toliau nuo kitų Socialinių paslaugų centro pastatų ir atitverti dviejų metrų aukščio tvora. Įėjimas visai atskiras – iš kitos gatvės. Kieme įrengta nedidelė automobilių aikštelė, kiek toliau – nemaža pavėsinė. Joje numatyta gyventojų rūkymo vieta – nakvynės namų viduje rūkyti draudžiama.

Pirmame aukšte yra budėtojo patalpos – čia pat esančiame ekrane aiškiai matyti, kas vyksta koridoriuose bei lauke. Kaip teigia persikraustymo nuotaikomis ir daugybe rūpesčių dabar gyvenanti Nakvynės namų vadovė Aurelija Skudienė, vaizdo stebėjimo sistema labai palengvina čia dirbančių specialistų darbą.

Pirmojo aukšto erdvi fojė numatyta rengti įvairiems susitikimams, čia pat galima svečius pavaišinti arbata, su jais bendrauti. Tame aukšte įsikūrusi administracija.

Gyventojų kambariai – antrajame aukšte. Nakvynės namuose įrengta ne tik virtuvė, yra buitinės, poilsio, užimtumo, higienos patalpos, skalbykla, džiovykla, patalpos patalynei, maistui laikyti ir kt.

Į naujus namus

Iš senųjų į naująsias patalpas buvo kraustomasi visą savaitę – Socialinių paslaugų centro autobusiukas vežiojo baldus, į maišelius supakuotus gyventojų daiktus, rakandus. Kiti smulkesnius daiktelius nešėsi patys, vežė dviračiais.

„Daug turto neužgyvenau. O ir kam jo reikia, užtenka tiek, kiek yra. Vienas maišelis vasarinių drabužių, kitas – žieminių, vienas kitas asmeninis daiktelis, ir užtenka. Svarbu, kad tvarka būtų“, – „Sekundei“ sakė drabužių pakabus prie dviračio bagažinės rišdamas Romualdas Gudjurgis.

Ant dviračio rankenų užkabinęs maišelį su savo daiktais, vyras išvažiavo į naujus namus. Ketverius metus kambarėlis prie „Ekrano“ marių esančiame pastate – nakvynės namuose, buvo jo namai. Kambaryje jis gyveno dviese su likimo draugu ir sakė jokių nusiskundimų neturėjęs. Labiausiai Romualdui patiko aplinka, vasarą čia, sako, galėjęs jaustis kaip kurorte. Griežtesni reikalavimai naujakurio nebaugina.

„Kas norės gyventi, tas prie sąlygų ir prie reikalavimų prisitaikys. Aš visada laikausi nuomonės, kad gerai taip, kaip yra“, – tvirtino vyras.

Naujuose nakvynės namuose įdiegta vaizdo stebėjimo sistema – kameros įrengtos ir pastato viduje ir išorėje.

Tik nakvoti

Kartu su nuolatiniais nakvynės namų gyventojais šaltomis naktimis Teatro gatvėje glaudžiasi ir laikinos prieglaudos ieškantys benamiai. Jiems taip pat įrengtos dvi patalpos – viena mažesnė su keliomis lovomis – moterims, kita gerokai didesnė – vyrams.

Rytą atsikėlę ir nusiprausę laikinieji gyventojai privalo palikti šiuos namus, jiems durys atsivers tik nakvynės metui atėjus. Nuolatiniams niekur išeiti nereikia – jie verdasi valgyti, tvarkosi, žiūri televizorių.

Už prieglobstį nakvynės namuose šie žmonės kas mėnesį moka maždaug po 25 eurus, į tą sumą įeina ir papildomas mokestis už elektrą turintiesiems televizorius, šaldytuvus ir kitus buities prietaisus.

Jau įsikūrę, daugiausia po tris viename kambaryje, vyrai gyvenimu nesiskundė, tik ne kiekvienas norėjo dalytis įspūdžiais, fotografuotis. Jiems gyvenimas toliau tekės įprasta vaga.

Dauguma nakvynės namų gyventojų – socialinių pašalpų gavėjai, mokesčius sumokantys iš gaunamų pašalpų. Dabar, kaip žinoma, ir Panevėžio miesto savivaldybėje pašalpas gaunantieji privalo padirbėti visuomenei naudingų darbų. Tad daugelis iš ryto ir traukia į numatytus darbus, kai ateina laikas, suka į Darbo biržą – tai būtinos sąlygos norint gauti pašalpas.

Penkerius metus senosiose nakvynės namų patalpose pragyvenęs Eugenijus Kabošius sako, kad jam atidirbti už pašalpas nebereikia, amžius nebe tas, jis seniai jau pensininkas. Vyras, kaip ir kiti nakvynės namų gyventojai, tikisi, kad mokesčiai nebus padidinti. „Mums išmokų niekas nedidina. Sunku būtų verstis, jeigu reikėtų mokėti daugiau“, – sako E. Kabošius.

Vyras tarp nakvynės namų gyventojų turi autoritetą, jis gyventojų tarybos pirmininkas, su juo žmonės tariasi, pasitiki.

Lauks naujų šeimininkų

Šį savaitgalį visi keturiasdešimt nakvynės namų gyventojų jau leidžia naujuose namuose. Iš patalpų Elektronikos gatvėje išvežti paskutiniai daiktai, ir kadaise „Ekrano“ darbuotojų sveikatai stiprinti, jų maloniam laisvalaikiui skirtas pastatas vėl liko tuščias.

Šalia jo besiglaudžiantis Panevėžio priklausomybės ligų centras miesto Savivaldybės tarybos sprendimu panaudos būdu laikinai ir neatlygintinai naudosis dalimi negyvenamųjų šio pastato patalpų – tų, kuriose yra šilumos punktas.

Kaip teigia Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjo pavaduotojas Albertas Dragūnas, pastatas lieka be naudotojo ir patenka į privatizuojamųjų fondą. Vėliau jis bus parduotas viešojo konkurso būdu.

Pirmiausia bus tvarkomi žemės, ant kurio pastatas stovi, dokumentai, o paskui bus galima pradėti pastato pardavimo procedūrą.

Vitalija JALIANIAUSKIENĖ