Prieš regioninio sąvartyno steigimą kovojančius liūdyniečius šią savaitę pribloškė “Panevėžio balse” pasirodęs straipsnis, kuriame tvirtinama, kad parengta sąvartyno galimybių studija yra tikslinama atsižvelgus į Liūdynės gyventojų interesus. Gyvenvietės bendruomenės valdyba, nustebinta tokio, jų tvirtinimu, melagingo pareiškimo, antradienį diskusijai prie apskrito stalo išsikvietė “Panevėžio balso” korespondentus bei dienraščiui interviu davusį būsimajai regiono atliekų tvarkymo sistemai įgyvendinti įkurto Panevėžio regiono centro direktorių Artūrą Grucę.
Vis dėlto liūdyniečiai, tikėjęsi išsiaiškinti, kas ir kokiu tikslu visuomenei skleidžia klaidingą informaciją, esą jie pagaliau sutiko su sąvartyno steigimu, liko it musę kandę.
Žadėję atvykti “Panevėžio balso” korespondentai taip ir nepasirodė, o A.Grucė susirinkusiai bendruomenės valdybai nesugebėjo paaiškinti, iš kur gavęs informaciją, kad gyventojai nebeprieštarauja sąvartyno kaimynystei.
Pasiteisinimo nerado
Kaip pabrėžė Liūdynės bendruomenės valdybos narė Laima Ivanovienė, gyventojai buvo šokiruoti ir įskaudinti dienraštyje perskaitę A.Grucės teiginį, kad jie, ilgą laiką priešinęsi naujajam regiono sąvartynui, kaip kompensacijos pareikalavo apželdinti kelią iš Panevėžio į Liūdynę, sutvarkyti gyvenvietės parką bei arčiausiai prie būsimojo sąvartyno stovinčiuose namuose sudėti naujus sandarius langus.
“Mes nieko panašaus nereikalavome. Neprašome jokių kompensacijų. Tegul mums atveža ir parodo mūsų vadinamuosius sutikimus. Tokių nėra!” – pabrėžė bendruomenės pirmininkas Rimantas Maženis. Susirinkusios valdybos nariai akcentavo, kad žiniasklaidoje pasirodę straipsniai yra klaidinantys visuomenę.
“Žmonės jau mano, kad galutinai pritarta naujo sąvartyno steigimui. Namų kainos Liūdynėje katastrofiškai nukrito – juos tik pusvelčiui tegalima parduoti. Pigiau nei vieno kambario butą mieste. Iš čia išsikelti yra norinčiųjų, bet pasiūla viršija paklausą – būstai nuvertėję”, – pažymėjo R.Maženis.
Valdybos nariams graudžiai juokingai atrodo teiginys, kad jie reikalauja apželdinti gyvenvietę. “Mums padaryta didžiulė materialinė ir moralinė žala, o kaip atlyginimą už ją medelius siūlo. Mūsų nebuvo net žodinio sutikimo, o ką jau kalbėti apie raštišką”, – piktinosi valdyba.
Paprašytas paneigti straipsnyje pasirodžiusį teiginį, A.Grucė to nesutiko padaryti, nors įrodymų, kad liūdyniečiai pritaria sąvartyno steigimui, neturėjo. “Aš nieko neturiu paneigti. Man įdomus šitas susitikimas tuo, kad jame nagrinėjame “Panevėžio balso” straipsnį dalyvaujant laikraščio konkurentams”, – stebėjosi Panevėžio regiono centro direktorius. Valdyba pabrėžė, jog “Sekundės” korespondentai buvo iškviesti siekiant, kad susitikimas žiniasklaidoje būtų nušviestas objektyviai.
Paprašytas parodyti protokolus, įrodančius, kad gyventojai sutinka su sąvartyno steigimu, A.Grucė tik tvirtino, jog pokalbio tikslas – ne aiškintis, kas ką ir kada sakė.
Pinigai problemos neišspręs
Pasak valdybos narės Laimos Ivanovienės, liūdyniečiai aiškiai jaučia, kad sprendimai dėl sąvartyno steigimo priimami neatsižvelgiant į jų nuomonę ir taip pažeidžiant Europos Sąjungos direktyvą. Jos teigimu, rajono Savivaldybės taryba sprendimą dėl sąvartyno patvirtino, nors su tuo kategoriškai nesutiko Liūdynės gyventojai.
“Bjauru klausytis, kai taip meluojama”, – neslėpė nusivylimo politikais R.Maženis. Valdybai keista atrodė, kodėl regiono sąvartyną nuspręsta steigti būtent Panevėžio rajone. “Ar ekonomiška čia vežti šiukšles iš Rokiškio?” – stebėjosi liūdyniečiai.
A.Grucės gyventojų priešiškumas nestebino. “Be diskusijų pasaulyje nėra pastatyta nė vieno sąvartyno. Principas galioja vienas: bet kur, tik ne mano kieme. Jūs taip pat nusiramintumėte, jei sąvartynas būtų steigiamas šalia kitos gyvenvietės. Matau, kad bet kokie argumentai atsimuša į jūsų išankstinį nusistatymą”, – įsitikinęs direktorius.
Tačiau, anot R.Maženio, Liūdynės bendruomenė nesiūlo sąvartyno vietos, tik nori apsisaugoti nuo kenksmingo poveikio sveikatai. “Mes norime tik apsiginti ir niekam kitam nedarome bloga. Nejaučiame jokio valdžios noro spręsti šią problemą”, – pažymėjo bendruomenės pirmininkas.
Valdyba A.Grucei dar kartą pabrėžė, kad bendruomenei kaip kompensacija vis dar žadami pinigai – 100 tūkst. litų per metus – problemos neišspręs.
“Kaimas ir jo žmonės nuvertinami. Mes esame niekiniai. Mes kovojame ne dėl to, kad gautume 100 tūkst. litų. Kaimas jau per daug nuvarytas, kad tokie pinigai išspręstų problemą”, – sakė susirinkusieji. Pasak L.Ivanovienės, tokius pinigus bendruomenė gali pritraukti per projektus ir gyvenvietę susitvarkyti savo lėšomis.
Inga Kontrimavičiūtė
tel.(8-655)04720, inga@sekunde.com
S.Kašino nuotr. Pasak A.Grucės (kairėje), bet kokie argumentai atsimuša į išankstinį liūdyniečių nusistatymą.
