Nota norvegams
Naujos Panevėžio pakrašty turinčios iškilti autobusų stoties
statybų priešininkai turėtų žiedu apsupę saugoti pagrindinį kliuvinį brangiam
projektui – J.Basanavičiaus ir Beržų g. sankirtoje įkurtą „Statoil“ degalinę.
Tik dėl jos dujų rezervuaro pietinėje miesto dalyje dar neūžia statybininkų
technika.
Statybų pradžios nesulaukiantys Panevėžio vadovai ne juokais
prakalbo apie bręstantį karą su „Statoil“. Neįkalbėjęs vietinių degalinės vadovų
rezervuarą pakasti ar bent aptverti apsaugine tvora, miesto meras Vitalijus
Satkevičius nusiuntė notą ir „Statoil“ administracijai į Norvegiją.
Jei ir norvegai manys, kad dėl būsimosios autobusų stoties
jiems neverta investuoti į degalinės rekonstrukciją, Panevėžio vadovas neatmeta
bylinėjimosi teisme.
Patekę į spąstus
Autobusų stoties užsakovas Panevėžio autobusų parkas ir
investuotojas BIG-PST konsorciumas jau nebeturi vilčių, kad kitų metų vasarą,
kaip buvo planuota, atvažiavusiuosius į Aukštaitijos sostinę pasitiks ne
septintą dešimtį skaičiuojanti nyki, o moderni stotis.
Autobusų parko direktoriaus Rimanto Petukausko teigimu, dar
prieš pusantrų metų pradėtą rengti detalųjį planą manyta baigti per pusmetį, dar
tiek pat turėjo užtrukti projektavimo darbai, o jau nuo vasaros Beržų g. turėjo
virti Panevėžio įvaizdį kilstelėsiančios statybos.
Tačiau detalusis planas dar nebaigtas, projektas nepradėtas ir
niekas nežino, kada statybos pajudės iš mirties taško.
Gigantišką projektą sustabdė būsimosios stoties pašonėje
įkurtai „Statoil“ degalinei pačios Savivaldybės maždaug prieš dešimtmetį
išduotas leidimas rezervuarų statyboms.
Teisės aktuose nurodyta tokių statinių apsaugos zona – 80
metrų. Tačiau ne tik nuo būsimosios stoties, bet ir trijų gyvenamųjų namų iki
degalinės atstumas gerokai mažesnis – apie 56 metrus.
„Nežinia, kas ir kodėl prieš devynerius metus leido tokioje
vietoje statyti dujų rezervuarus, bet dabar dėl to turime didelių problemų“, –
„Sekundei“ teigė R.Petukauskas.
Nesutaria, iš kurios kišenės mokėti
Iš mirties taško autobusų stoties statybos pajudėtų, jei, pasak
R.Petukausko, dujų rezervuarai būtų užkasti.
Kol kas Savivaldybė, „Statoil“ ir konsorciumas nesutaria, iš
kurios kišenės darbai turėtų būti finansuojami.
„Statoil“ sutinka, kad su jų dujų rezervuarais būtų kas nors
daroma, bet klausimas – o kas už tai mokės. Degalinės vadovų pozicija: jei jums
reikia, jūs ir privalote finansuoti. Bet tie rezervuarai negali taip stovėti,
kaip dabar. Jei kreiptumėmės į teismą, laimėtume, bet sugaištume laiko“, –
svarstė R.Petukauskas.
Požeminių rezervuarų alternatyva – esamus aptverti apsaugine
tvora – direktorius atmeta. Jo nuomone, nors tvora kainuotų mažiau, tačiau ji
nebūtų išeitis – šį rudenį įrengti nebespėtų, be to, pasak R.Petukausko,
griozdiškas statinys darkytų miesto vaizdą.
Direktorius viliasi, kad milijoninį projektą sustabdžiusi
degalinė sutiks ir pati atverti piniginę.
„Statoil“ – rimta Norvegijos kompanija, rimtai ir atsakingai
žiūrinti į ekologiją ir saugumą. Manau, problemų turime tik su vietiniais jos
vadovais Lietuvoje“, – spėja Autobusų parko direktorius.
Nusiteikę ir bylinėtis
Į „Statoil“ akcininkus Norvegijoje viltis deda ir Panevėžio
vadovai. Miesto meras Vitalijus Satkevičius laukia užsienio investuotojų
Lietuvoje atsako į praėjusią savaitę išsiųstą prašymą ką nors daryti su autobusų
stočiai skersai kelio stojusiais dujų rezervuarais.
„Su „Statoil“ atstovais Lietuvoje kol kas nepavyko susitarti,
kad jų rezervuarai nekliudytų mūsų statyboms. Jie motyvuoja turintys visus
leidimus, galiojančius ir dabar, o rekonstrukcija pareikalautų papildomų
investicijų. Gal centrinė „Statoil“ vadovybė atsižvelgtų į mūsų interesus. Juo
labiau kad Panevėžyje jie turi daugiau degalinių“, – viliasi V.Satkevičius.
Jei su degaline nepavyktų geranoriškai susitarti, meras
prasitaria, kad išeities gali būti ieškoma per teismus. Kraštutinis variantas
Savivaldybei ir investuotojams taip pat nėra priimtinas, nes prasidėjus teismų
maratonui stoties statybų pradžią tektų nukelti neribotam laikui.
Kompromiso neranda
Maždaug milijoną litų į autobusų stoties projektą jau
investavusio BIG-PST konsorciumo atstovas Alvydas Misiūnas dėl gaištamo laiko
patiriamos žalos dydžio neįvardija, tačiau, pasak jo, užstrigusios statybos
nuostolingos ir verslui, ir miestui.
„Buvo planuota statybas pradėti vasarą, bet dar šiandien esame
įstrigę ties detaliojo plano rengimo stadija. Kol atstumas nuo rezervuarų iki
numatomų statyti objektų neatitiks priešgaisrinės saugos reikalavimų, tol
detalusis planas nebus patvirtintas. Dabar nieko nebegalime prognozuoti“, –
teigė A.Misiūnas.
Anot jo, dėl prieš keletą metų išduoto leidimo suskystintų dujų
rezervuarus statyti ant žemės į spąstus įkliuvo ir būsimosios stoties užsakovai,
ir arčiausiai degalinės esančių daugiaaukščių gyventojai. Į apsaugos zoną
patekusiems namams užkirstas kelias į renovaciją – jiems leidimas statyboms
negalėtų būti išduotas dėl per arti esančių rezervuarų.
„Statoil“ komunikacijų vadovės Daivos Jokšienės teigimu, 2000
m. statant degalinę buvo gauti visi statyboms ir eksploatacijai reikalingi
leidimai ir jie nuolat atnaujinami.
Jos tikinimu, šiemet „Statoil“ atstovas dalyvavo Panevėžio
savivaldybės posėdžiuose, kuriuose Priešgaisrinės tarnybos specialistas
patvirtino, jog rezervuarai pastatyti tinkamai ir atitinka keliamus saugumo
reikalavimus.
Plačiau skaitykite 2010 m. lapkričio 10 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
P. Luko nuotr. Susikirto. Naujos autobusų
stoties statybų pradžios nesulaukiantys Panevėžio vadovai ne juokais prakalbo
apie bręstantį karą su dujų rezervuarų po žeme nepakasančiu „Statoil“.
