Sekmadienį švenčiame Valstybės dieną. Šiemet ji ypatinga tuo, kad paskelbta ir Tautinio kostiumo diena. Tie, kurie praėjusį šeštadienį buvo Likėnuose, jau patyrė, koks puikus, orumo sielai ir laikysenai suteikiantis jausmas apima vilkint tautinį drabužį.
Tautinis kostiumas suvienija jauną ir seną, mediką ir politiką, vyrą ir moterį, lietuvį ir ukrainietį, kiekvieną gyvenantį Lietuvoje. U.Mikaliūno nuotr.
Lietuvių tautinis kostiumas žengia nuo scenos
Likėnų ligoninės reabilitacijos parke Respublikinės Panevėžio ligoninės kartu su Biržų savivaldybe surengtoje Valstybės dienai ir Tautinio kostiumo dienai paminėti skirtoje šventėje skambėjo liaudiška muzika, dainos, klegėjo lietuviškais tautiniais kostiumais ar tautiškais akcentais pasipuošę žmonės. Vilkėdami tautinius drabužius į šventę atvyko ne tik medikai, Aukštaitijos krašto folkloro ansambliai, bet ir Seimo nariai, Vyriausybės atstovai.
Renginį vedė populiarios televizijos laidos „Duokim garo“ vedėjas Stanislovas Kavaliauskas ir Panevėžio ligoninės gydytoja Ligita Lidžiūtė.
O pats šventės sumanytojas Panevėžio ligoninės direktorius Ivanas Dorošas ne tik vilkėjo lietuvišką tautinį drabužį, bet ir kartu su lietuvių liaudiškos muzikos atlikėjais pagrojo lūpine armonikėle. Svečius jis apdovanojimo lietuviškomis tautinėmis juostomis.
Kurie neturėjo galimybės pa- Nauja tradicija prasidėjo Likėnuose sipuošti lietuvių nacionaliniu drabužiu, prie įprastų drabužių derino bent vieną kitą tautinį elementą. O neturėjusieji net jų prisiekė, kad kitais metais būtinai atvyks vilkėdami tautinį kostiumą.
Įprastą kostiumą vilkėjęs ministras Vytenis Povilas Andriukaitis ir išskirtinai elegantiška tamsiai mėlyna eilute bei ryškiais akcentais akį traukęs premjero patarėjas Antanas Vinkus atsiprašė, kad nepaisė aprangos kodo. Tiesiai iš renginio abu svečiai turėjo vykti į premjero Algirdo Butkevičiaus artimojo laidotuves. Dėl šios priežasties premjeras negalėjo dalyvauti šventėje Likėnuose. Vyriausybės vadovas tai veikiausiai galės padaryti kitąmet.
Organizatoriai pažadėjo, kad Likėnuose Valstybės dienos ir tautinio kostiumo šventė nuo šiol taps tradicine.
Gali pakeisti oficialų drabužį
Sutvarkytas, išgražintas senas Likėnų reabilitacijos ligoninės parkas nuo pat kurorto įkūrimo 1890-aisiais nebuvo matęs tiek daug tautiniais drabužiais pasipuošusių žmonių.
Politikų tautiniai apdarai puošnumu nė kiek nenusileido šventės organizatorių medikų tautiniams kostiumams.
Dažnai įvairiomis progomis tautinį kostiumą vilkinti R. Juknevičienė su šiuo drabužiu jaučiasi ypatingai.
Buvusi krašto apsaugos ministrė, Seimo narė Rasa Juknevičienė vilkėjo aukštaitišką tautinį kostiumą ir viena iš nedaugelio moterų galvą apsigaubė nuometu.
Politikė sakė, kad prieš apsirengdama šį kostiumą konsultavosi su šios srities žinove, profesore Vida Kulikauskiene.
R. Juknevičienė pasakojo, kad tautinio kostiumo vertę ji suprato dar 1991 metais, kai viešėdama JAV priėmimuose, susitikimuose išvydo daug Amerikos lietuvių, vilkinčių tautinius drabužius.
„Prisipažinsiu, nustebau. Iki tol nebuvau susimąsčiusi, kad į oficialius renginius galima eiti vilkint tautinį drabužį“, – kalbėjo ji.
R. Juknevičienė prisiminė, kad 1997 ir 1998 metais atėjusį į viešą renginį vilkėdama tautinį kostiumą buvo ir sveikinama, ir kritikuojama.
Jau tuomet protokolo žinovai ją patikino, kad tautinis kostiumas gali puikiai pakeisti vakarinį drabužį.
Iš Panevėžio kilusi politikė jau nebeskaičiuoja, kiek kartų juo yra vilkėjusi oficialiuose renginiuose, priėmimuose.
„Sekundės“ vyriausioji redaktorė Brigita Sabaliauskaitė (kairėje) , premjero patarėjas Antanas Vinkus ir Vyriausybės atstovė Panevėžio apskrityje Rasa Šošič.
„Tautinis drabužis tikras išsigelbėjimas moterims, kurioms tenka dalyvauti įvairiuose renginiuose. Juo, skirtingai nei vakarine suknele, gali vilkėti daug kartų. Tai padeda sutaupyti, be to, galvos nereikia sukti, kuo apsirengti“, – tvirtino ji.
Respublikinės Panevėžio ligoninės Akušerijos skyriaus vedėja Regina Valikonytė tvirtino nuo šiol taip ir darysianti.
Šventėje gydytoja bene vienintelė vilkėjo, pasak jos, aukštaitišką laisvalaikio kostiumą. Kokį pasirinkti, ji tarėsi su bičiule Janina Sinickiene, Panevėžio V. Variakojo sporto klubo administratore, gerai išmanančią lietuviškas tradicijas.
Į šventę moterys atvyko ne tik pasipuošusios tautiniais drabužiais, bet ir ne tuščiomis rankomis – atsivežė sūrio, dešros. Pasak J. Sinickienės, lietuviai yra vaišinga tauta, per šventes laikomasi papročio pavaišinti praalkusį ar pavargėlį.
Tokių renginyje jos, žinoma, nesutiko, bet džiaugėsi priminusios visiems seną paprotį.
Merė žadėjo pasitaisyti kitąmet
Panevėžio ligoninės direktorius I. Dorošas Biržų rajono merę I. Varzienę netikėtai papuošė tautine juosta.
Biržų rajono savivaldybės kelių žmonių delegacijoje tik viena administracijos direktoriaus pavaduotoja Alė Pocienė vilkėjo tautinį kostiumą. Administracijos direktorius Vytautas Džėja savo aprangoje buvo suderinęs tautinius motyvus.
Biržų rajono merė Irena Varzienė buvo pasipuošusi riešinėmis ir gintaro karoliais.
Kad merės apranga labiau atitiktų renginio kodą, I. Dorošas jos galvą apjuosė tautine juosta.
Vėliau sveikinimo kalbą ant tvenkinio įrengtoje scenoje sakiusi I. Varzienė viešai pasižadėjo kitais metais į šventę atvykti pasipuošusi tautiniu kostiumu.
„Sulaukti tiek komplimentų, kiek sulaukė R. Juknevičienė, nesitikiu, bet vieno kito norėčiau“, – juokavo ji.
Panevėžio ligoninės direktoriaus I. Dorošo manymu, renginys pavyko. Paklaustas, kodėl jis, pagal tautybę ukrainietis, rūpinasi puoselėti lietuvių tautos vertybes, atsakė, kad per lietuvių tautinę savimonę jis realizuoja ir savo tautinius jausmus.
Siūlė kurti tautinio kaklaraiščio frakciją
Sveikatos apsaugos ministras V. P. Andriukaitis liko sužavėtas puikia idėja ir linkėjo, kad šį sumanymą palaikytų visos Lietuvos medicinos įstaigos. Jų darbuotojai galėtų Valstybės dienos proga prisijungti prie šios iniciatyvos ir jau kitąmet Likėnuose susirinktų visas būrys šokančių, dainuojančių ir kitais talentais apdovanotų medikų.
Sveikatos apsaugos ministras V. P Andriukaitis, kaip visuomet žavėjosi medikų rankų švelnumu.
Panevėžio ligoninės vadovas I. Dorošas, dovanodamas svečiams tautiniais motyvais austus kaklaraiščius, šmaikštavo, kad stengiasi sutarti su visomis šalyje veikiančiomis politinėmis partijomis, ir visiems svečiams juokais linkėjo kartu kurti tautinio kaklaraiščio frakciją, o visai rimtai – ranka rankon dirbti Lietuvai.
Renginio dalyviai Likėnų reabilitacijos parke pasodino penkis ąžuoliukus – stiprybės, ilgaamžiškumo ir sveikatos simbolius. Tiek pat ąžuoliukų pirmieji parke jau pasodino Panevėžio medikai pavasarį Medicinos darbuotojų dienos proga organizuotos šventės metu.
Virš Likėnų tvenkinio lapiją išskleidęs šimtametis ąžuolas, po kuriuo iki vakaro skambėjo liaudiškos dainos, sukosi šokėjų rateliai, šventės dalyviams teikė ir ramybę, ir džiaugsmą, kurių į Likėnus nuo seno važiuodavo ieškoti sveikatos ir sielos atgaivos trokštantys žmonės.
Faktai
- Likėnai Smardonės vardu žinomi labai seniai. Į paviršių šaltiniais čia prasiveržę karstiniai požeminiai vandenys turtingi sieros vandenilio ir skleidžia specifinį kvapą. Todėl ir šaltiniai, ir upelis bei gyvenvietė gavo Smardonės pavadinimą (nuo žodžio „smarvė“). Likėnais ši vietovė pradėta vadinti 1938 metais, nes netoli buvo Likėnų dvaras.
- Sovietmečiu Likėnai, kurių didžiuliame parke 1890 metais buvo įkurta ligoninė ir Pabiržės miestelis, sudarė vieną teritoriją, vadintą Likėnais. Vėliau gyventojų pageidavimu buvusių Likėnų dalis pervadinta Pabirže.
- 1960 metais Likėnuose išgręžtas pirmasis 31,3 m gylio gręžinys, o po ketverių metų jau iš gilesnių sluoksnių (432,5 m) buvo gautas natrio, kalcio ir magnio chloridinis, sulfatinis mineralinis vanduo. Šis vanduo pavadintas „Likėnais“ ir skiriamas gerti virškinimo organų ligomis sergantiems žmonėms.
- 1969 metais kurorto parke pastatyta geriamojo mineralinio vandens biuvetė. 2013-ųjų lapkritį šešerius metus neveikusi biuvetė po kapitalinio remonto vėl atvėrė duris Likėnų reabilitacijos ligoninės pacientams ir parko lankytojams.
- Panevėžio ligoninės administracijos iniciatyva sutvarkyta parko aplinka šalia biuvetės, meniški žibintai naktį gražiai apšviečia taką į biuvetę. Ant biuvetės stogo vandens lašą laiko Vilties angelas. Viduje pro langus atsiveria gražus gamtovaizdis.
- Birželį tarp Biržų rajono savivaldybės ir Respublikinės Panevėžio ligoninės pasirašyta bendradarbiavimo sutartis dėl Likėnų kurortinio statuso atkūrimo.
U.Mikaliūno nuotr.:
Inga SMALSKIENĖ
