Liepos pabaigoje referendume pasitikėjimą turėsiantis tikrinti Rumunijos prezidentas Traianas Basescu tapo politinių oponentų įkaitu, mano Vakarų politologai. Antrą kartą apkaltos sulaukiantis šalies vadovas šįkart gali netekti posto – dėl įvykdytų taupymo reformų jo populiarumas smarkiai smuktelėjo, o griežtas priemones kritikuojantys oponentai tampa vis patrauklesni rinkėjų akyse.
Šaliai nuo 2004 m. vadovaujantis T. Basescu 2007-aisiais jau buvo nušalintas parlamento – tąkart jam buvo pareikšti įtarimai korupcija. Tačiau referendume rinkėjų palaikymo pakako, kad prezidentas išsaugotų postą.
Šįkart prezidento kėdė braška garsiau – remiantis naujausių apklausų duomenimis, referendume jį gali palaikyti tik kas trečias balsavęs rumunas. Tam, kad prezidentas išliktų poste, jį turi palaikyti daugiau nei pusė balsavusių rinkėjų.
Nepaklusnioji opozicija
Šiemet Rumunijoje griuvo dvi vyriausybės, trečiosios vairą perėmė daugumą parlamente turinčios Socialliberalų sąjungos (USL) lyderis Victoras Ponta. Jo partija ir kiti prezidento oponentai neigiamai vertina prieš dvejus metus vyriausybės įvykdytą taupymo programą. Tai padaryta siekiant iš Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo gauti 20 mlrd. eurų paskolą, o taupymą aktyviai palaikė prezidentas. Sprendimas sumažinti biudžeto išlaidas iki šiol piktina rumunus, dėl šių priežasčių iki rekordinių žemumų nusmuko pasitikėjimas ir prezidentu.
Taupymu nepatenkinti politiniai oponentai aiškina, kad prezidento įtaka tuometei vyriausybei ir jos sprendimams buvo per didelė. Anot apkaltos iniciatorių, prezidentas viršijo savo įgaliojimus agituodamas ne tik vykdomosios valdžios atstovus, bet ir įstatymų leidėjus. V. Ponta prezidentą kaltina ir dėl galantiškumo trūkumo – dėl jo prieštaringų pareiškimų apie romus ir neįgalius žmones. Šis aspektas taip pat buvo pateiktas parlamentui balsuojant dėl apkaltos. Konstitucinės teisės ekspertai abejoja, kad šie argumentai pakankami – esą tai nėra šiurkštūs konstitucijos pažeidimai.
Rumunijoje parlamentas gali siūlyti nušalinti prezidentą, o sprendimą priima piliečiai per referendumą. Konstitucinis Teismas (KT) turi tik patariamąją galią. Tačiau šiuo atveju KT galios dar sumažėjo – parlamentas neseniai priėmė dekretą, numatantį draudimą KT priiminėti nutartis dėl parlamento sprendimų dėl apkaltos. Tad KT nebegalėjo pasipriešinti parlamentui – liko patvirtinti sprendimą ir paskelbti referendumo datą.
Parlamentas taip pat neseniai pakeitė referendumo nuostatą, numatančią, kad apkalta laikoma pavykusia, jei pusė balsavusiųjų ją palaiko. Tokiu atveju prezidento oponentams būtų kur kas lengviau pasiekti pergalę. Tačiau KT paliko galioti senąją nuostatą – prezidentą nušalinti galima tada, jei balsuoja bent pusė balso teisę turinčių piliečių ir daugiau nei 50 proc. jų palaiko atstatydinimą. Šiuo metu Rumunijoje balsuoti gali 18 mln. žmonių, tad norint atstatydinti prezidentą reikia, kad prie balsadėžių ateitų mažiausiai 9 mln. rumunų.
Valdančioji dauguma konfliktuoja su KT už tai, kad šis dažnai palaiko prezidentą. Neseniai premjerą supykdė KT išvada, kad ES viršūnių susitikimuose Rumunijai turi atstovauti šalies prezidentas, o ne ministras primininkas. Konstitucijoje numatyta, kad prezidentas yra atsakingas už šalies užsienio politiką ir ES reikalai taip pat priklauso jo kompetencijai.
Valdančioji dauguma savo galias siekė padidinti ir nušalindama prezidentą palaikančios Liberalų demokratų partijos atstovus, buvusius abiejų parlamento rūmų pirmininkais. Juos ir abiejų parlamento rūmų ombudsmeną pakeitė valdančiųjų atstovai. Opozicijai priklausantys liberaldemokratai, palaikantys prezidento vykdomą politiką, šiuos veiksmus laiko antikonstituciniais.
Seka paskui Vengriją
Rumunijoje rudenį vyks parlamento rinkimai ir USL juose tikisi iškovoti daugumą. Tačiau partijos lyderio V. Pontos populiarumas pastaruoju metu itin smuko – neseniai premjeras buvo pripažintas kaltu dėl plagijavimo, kai 2004 m. gynėsi daktaro disertaciją.
Tačiau premjeras pasisako prieš valstybės tarnautojams nurėžtus atlyginimus, pakeltus mokesčius, pensinio amžiaus ilginimą. ES atstovai ragina jį prisiminti, kad Rumunija per trejus metus sulaukė didelių investicijų bei paskolų, be kurių dabartinė situacija būtų kur kas blogesnė.
Politikos ekspertai pastebi, kad krizę išgyvenanti Rumunija seka kaimynės Vengrijos keliu, kurios premjeras Viktoras Orbanas supykdė ES siūlydamas patvirtinti ne itin demokratišką, Vakarų požiūriu, Konstituciją. Kaip pastebi spiegel.de politikos apžvalgininkas Keno Verseckas, tiek Vengrija, tiek Rumunija, per krizę renkasi izoliaciją, populistinius sprendimus ir nacionalizmą. Ne tik tautos rinkėjų balsus medžiojantys politikai, bet ir didelė rinkėjų dalis tiki, kad Vakarų diktuojamos ekonominės bei socialinės reformos joms yra netinkamos ir ydingos.
