Lenkija per Europos futbolo čempionatą pasauliui atskleis ir naujos sporto ministrės žavesį.
Kruopščiai planavęs savo naujo ministrų kabineto sudėtį Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pagaliau atskleidė, kurie ministrai tęs ankstesnėje kadencijoje pradėtus darbus. Lapkričio 17-ąją D. Tuskas oficialiai pristatė atnaujintą vyriausybę bei jos ministrus.
Lenkijos ministras pirmininkas įsitikinęs, kad rinkėjai, patikėję jam antrą kartą iš eilės formuoti ir vadovauti vyriausybei, revoliucingų pasikeitimų nesitikėjo. „Rinkėjų verdiktas išreiškia pritarimą pagrindinėms vyriausybės veiklos kryptims, tačiau aš taip pat suvokiu, kad piliečiai, institucijos bei šalies ūkis tikisi spartesnės reakcijos“, – laikraščiui „Rzeczpospolita“ kalbėjo D. Tuskas. Jis per ministrų kabineto pristatymą neslėpė pasitenkinimo ir gyrėsi, kad ši vyriausybė bus dvigubai stipresnė dėl to, jog susikūrė ant ankstesnės koalicijos pamatų ir įrodė, kad turi didelį rinkėjų pasitikėjimą.
Šeši ministrai, kaip ir buvo tikimasi, išlaikė savo pozicijas ir liko ankstesniuose postuose. Tarp jų yra ir prieštaringai vertinamas užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, ne kartą pagarsėjęs aštriais pareiškimais apie Lietuvą ir susirūpinimu dėl Lietuvos lenkų padėties. Bogdanas Zdrojewskis liks kultūros ministru, Barbara Kudrycka – švietimo, o Tomaszas Siemoniakas – krašto apsaugos ministru. Iš dvidešimties politikų, kuriuos įvardijo D. Tuskas, keturiolikos asmenų kandidatūros buvo naujos. Ūkio ministru liko ir ministro pirmininko pavaduotoju tapo Waldemaras Pawlakas, Krystyna Szumilas – pilietinės edukacijos ministre, Slawomiras Nowakas – susisiekimo ministru, o Elžbieta Bienkowska liko regioninės plėtros ministre. Premjeras taip pat pasidžiaugė, kad vyriausybėje šią kadenciją bus daugiau moterų. „Šioje vyriausybėje turime keturias ponias. Bet tai mažiau, negu norėčiau“, – sakė jis.
Vyriausybės sudėtis greit keisis?
Politikos ekspertai jau kraipo galvą ir stebisi naujomis D. Tusko politinėmis dėlionėmis. Kai kurios kandidatūros yra keistos ir nepaaiškinamos. Kaip pavyzdį jie pateikia naują teisingumo ministerijos vadovą Jaroslawą Gowiną, kuris neturi teisinio išsilavinimo, yra filosofas. Jis turėtų pakeisti visuomenėje gerai vertinamą ir mėgstamą Kszysztofą Kwiatkowskį. Teisėjai per savo atstovus jau spėjo išreikšti susirūpinimą dėl ministro, kuris nėra teisininkas ir net nėra dalyvavęs parlamento Teisingumo ir žmogaus teisių komitetų veikloje. Pasak teisėjų, ministro žinios ir jų kokybė teisinėje sferoje yra neaiškios, todėl abejojama, ar jis sugebės tinkamai vadovauti ministerijai. Tačiau kodėl premjeras parinko būtent šį politiką ir visoje koalicijoje neatrado nė vieno teisininko, kuris galėtų kompetentingai vadovauti šiai ministerijai? Politologai spėja, kad tai užkulisinių susitarimų ir intrigų pasekmė.
Taip pat kritikuojamas ir sporto ministerijos vadovės pasirinkimas, kuriai vadovaus premjero bendražygė Joanna Mucha. Ekonomikos diplomą turinčios politikės pasirinkimą politologai sieja su jos išoriniu grožiu, o ne kompetencija. Varšuvos universiteto politologas Wojciechas Jablonskis mano, kad D. Tuskui tiesiog bus kur kas maloniau per kitų metų Europos futbolo čempionatą pasirodyti su J. Mucha nei su bet kuriuo kitu ministru.
Esama nuomonių, kad kai premjeras ministrais paskyrė tiesiog buvusius viceministrus, nes jam nepavyko rasti geresnių kandidatų. Varšuvos universiteto politologas Rafalas Chwedorukas mano, kad kandidatai yra visiškai pavaldūs D. Tuskui. „Dalis jų ateityje gali būti paaukoti dėl nepopuliarių vyriausybės sprendimų“, – sako jis. Neoficialiai kalbama, kad D. Tuskas jau turi kitos vyriausybės sudėties planą, kurį įgyvendins po kelių mėnesių.
Britiškas vyriausybės formavimo modelis
Jagelonų universiteto sociologas Jaroslawas Flisas mano, kad situacija su neturinčiais kompetencijos ministrais – tai britiško ministrų kabineto pavyzdys. „Tai yra britiškas modelis, kuriame vieną kartą esi aplinkosaugos ministru, o kitą – jau užsienio reikalų ministerijos vadovu. Svarbu yra tai, kad asmuo atstovauja tam tikrai koncepcijai, ir nėra būtina, kad jis būtų iki ausų įsigilinęs į atskiros srities problemas.“ Nors politologas pripažino, kad D. Tusko vyriausybė įrodė patikimumą, vis dėlto premjeras neatsispyrė norui atsidėkoti tiems, kurie per rinkimus pritraukė daugiausia rinkėjų balsų partijai. Pasak jo, taip atsitiko su J. Gowinu ir J. Mucha. „Pilietinės platformos“ politikai ir koalicijos atstovai susilaiko nuo komentarų kartodami, kad visi premjero sprendimai yra teisingi, ir tik laikas gali parodyti, kas klydo, o kas buvo teisus.
