Karaliaus Mindaugo motorizuotojo pėstininkų bataliono
fotografė Silvija Pranauskaitė-Bitinienė prisipažįsta: gyvenimo šviesą jai
sugrąžino vyras. Tačiau net ir tuokdamiesi jie vienas kitam dar negalėjo ištarti
švelnaus “myliu”, o prie savo išrinktosios Andrius kurį laiką tegalėjo prisiliesti su plunksna.
Silvija neslepia: dar prieš šešetą metų net neįsivaizdavusi, kad kada nors gyvenimo kelyje galės atsiremti į šalia esančio vyro petį. Pirmojo mylimojo, taip ir nespėjusio tapti sutuoktiniu, žūtis jaunai moteriai ilgam buvo užvėrusi duris į pagarbos, supratimo, švelnumo ir meilės kupiną pasaulį.
Viduržiemį – jausmų liepsna
Vasario 7-ąją Silvija ir Andrius sulaukė antrojo sūnelio.
Šeimoje auga ir aštuonmetis moters vyresnėlis Darius. Kalbėdama apie naujagimį ji šypsojosi: labai norėjau, kad gimtų Valentino dieną, tačiau gerai, kad atėjo anksčiau. Vasario 14-ąją bus pilnatis, o vaikui geriau, kad pasitiktų jaunatis – gyvenimas bus linksmesnis”, – kalbėjo S.Bitinienė. Atrodo, trečiojo Silvijos vaikučio atėjimas į šį pasaulį buvo planuotas ne tik pačių tėvų, bet ir nežinomos jėgos. Moteris pasakojo, kad keli mėnesiai iki pastojimo organizmas tarsi ruošėsi tam. “Pradėjau labai keistai jaustis, priaugau kelis kilogramus. Įdomiausia, kad ir Andrius jautėsi taip pat”, – prisiminė pašnekovė. Pasak jos, jei ne vyras, net ir gimdymo metu ji nebūtų buvusi tokia šaunuolė.
Silviją, negalinčią atsigauti po sunkios netekties, su trejais metais jaunesniu Andriumi suvedė fotografija. 1999-aisiais “Išprotėjusios mados šou” konkurse užsimezgusi dviejų meniškų sielų draugystė tęsėsi gerus metus. Riba tarp neįpareigojančios pažinties ir gimstančių jausmų buvo šalta fotosesija viduržiemį. “Kartą susapnavau iki pusės išsirengusį vyrą tarp medžio šakų. O su Andriumi buvome sutarę eiti pasivaikščioti. Parke žiūriu – toks pats medis. Paprašiau, kad jis išsirengtų. O kai nufotografavau, kažkas tarp mūsų ir prasidėjo. Fotosesija buvo vasarį, o kovą – pirmas bučinukas”, – gerai prisimena S.Bitinienė. O po poros metų porai gimė ir Vakaris Viktoras, kaip jauna mama juokauja – Vakarų nugalėtojas.
Vestuvinė suknelė pranašavo nelaimę
Tačiau Silvijos, Andriaus bei trijų vaikučių šeimoje minimas dar vienas, moteriai taip pat brangus, vyriausio sūnelio tėčio vardas. “Jis, devyneriais metais už mane vyresnis, man buvo ir draugas, ir patarėjas, net ir tėčio pareigas atlikdavo. Su juo bendraudama gal pusę metų stengiausi kiekvieną žodį rinkti”, – šiltai kalba S.Bitinienė. Jai tebuvo 16, kai leisdama vasarą pas močiutę Uliūnuose kaimo šokiuose susipažino su 25-erių sulaukusiu Dariumi. Visiškai suprantama, kad tokiai nepilnametės dukters draugystei tėvai nepritarė. Išvydę porelę besibučiuojančią, Silvijai uždraudė susitikinėti su jiems įtarimą kėlusiu vyriškiu, tačiau jaunuoliai buvo išradingi: vienas kitam palikdavo laiškelius miškelyje netoli močiutės vienkiemio.
Darius paskatino Silviją lankyti grožio studiją, tačiau į besiskleidžiančią merginą ėmus krypti vaikinų žvilgsniams atsirado ir pavydas. Dabar, žvelgdama į praeitį, moteris svarsto, kad būtent Dariaus noras ją išlaikyti ir buvo priežastis pradėti vaikelį. “Spėju, kad jis tokiu būdu stengėsi mane prisirišti”, – svarsto S.Bitinienė. Vos aštuoniolika teturinti jauna moteris, netgi laukdamasi kūdikio, įvairiuose renginiuose pozuodavo fotografams. Kartą ant podiumo ji pasirodė puošnia vestuvine suknele.
“Dariui net fotoaparatas iš rankų iškrito mane tokią pamačius. Prižadėjo, kad ta pačia suknele vilkėsiu ir per mudviejų vestuves. Gal išsipildė prietaras, kad jaunoji iki vestuvių negali išrinktajam pasirodyti su vestuviniu apdaru?” – artėjančios nelaimės ženklus dabar įžvelgia Silvija. Nerimą keliančių nutikimų daugėjo. Iki šiol moteris nesupranta, kodėl vieną vakarą į jos namus atvažiavęs Darius puolė prieš savo būsimąją žmoną ant kelių ir paprašė, kad sūnelis būtų pavadintas jo vardu. “Žinai, sakau, pas močiutę kaime kas antras Darius”, – tada tokiu prašymu neapsidžiaugė S.Bitinienė. Moterį stebino ir tai, kad dovanodamas žiedą vaikučio tėtis užsiminė, jog tai – jam atminti.
Su gedulo drabužiais ir gėle atlape
Likus savaitei iki Silvijos gyvenimą keleriems metams sustabdžiusio įvykio, ji, atsisveikindama su Dariumi, pajuokavo, kad šiam belieka tik užsimušti, nes kasmet vasarį patenkantis į avariją. “Po to išsiskyrimo sunkiai susirgau gripu, tada mobiliųjų nebuvo, o tėvai, nepritardami mūsų su Dariumi santykiams, man net prie telefono neleisdavo prieiti. Savaitę negalėjome susisiekti, kol vieną naktį suskambo telefonas, o mamai atsiliepus aš jau supratau, kad Dariaus nebėra”, – pasakojo S.Bitinienė.
Tą naktį būsimasis jos į pasaulį besibeldžiančio vaikučio tėvas su draugu žuvo avarijoje. Vienai likusiai besilaukiančiai aštuoniolikmetei sunkiausia buvo ištverti aplinkinių požiūrį. Neištekėjusi moteris su vaiku daugumai atrodė verta paniekos. Silvija iki šiol negali ramiai prisiminti laidotuvių, kai jai buvo liepta Dariui į švarko atlapą įsegti gėlę tarsi jaunajam per vestuves.
“Įsivaizduokite mane su gėle gedulo drabužiuose prie karsto”, – prisiminė kraupų vaizdą pašnekovė. Tada ji tvirtino negalvojusi, kad gimsiantis kūdikis kada nors turės patėvį. “Maniau, kad kartoju močiutės istoriją. Ji našle liko tebūdama 21-erių. Negalvojau, kad dar kada nors galėsiu šalia turėti žmogų. Visi buvo prieš mane, vienintelė mama ir mokytojai palaikė”, – pasakojo moteris. Ji neslėpė dėkingumo M.Rimkevičaitės technologinės mokyklos pedagogams, kad ką tik pagimdžiusiai abiturientei leido laikyti brandos egzaminus – tuometėje Katalikiškoje mergaičių mokykloje, prižiūrimoje vienuolyno seserų, tai buvo beveik neįmanoma.
Silvijos vyresnėliam, žinoma, pavadintam Dariumi, dabar jau 8-eri. Mamos persirgtas gripas ir stresai nepraėjo be pasekmių – berniukui vis labiau ryškėja cerebrinio paralyžiaus požymiai. Moterį pribloškė, kad jį prižiūrinti gydytoja iki šiol tvirtina, kad vaikutis – sveikas, nors silpni kojyčių raumenys pavargsta nuėjus vos 300 metrų. Dariuką apžiūrėjusi kita medikė Silvijos nenudžiugino: berniuką reikėjo pradėti gydyti dar ankstyvoje vaikystėje. S.Bitinienė už sūnelį priversta kovoti nuo pat jo atsiradimo įsčiose. Gimusio berniuko nenorėjo pripažinti Dariaus tėvai. Tik dėl Silvijos mamos įžvalgumo mažylis turi senelius iš abiejų pusių – avarijos metu paimtą vyriškio kraują medikų buvo paprašyta išsaugoti, kol gims vaikutis. Atlikus DNR tyrimus seneliai turėjo patikėti, kad Dariuko tėtis – jų sūnus.
Su praeitimi atsisveikinti privertė nelaimė
Pasak S.Bitinienės, po kelerių metų sutiktas Andrius jos gyvenimą apvertė aukštyn kojom. “Nors panevėžietis, tačiau visiškai ne toks, kokie mūsų miestiečiai. Jis kasdien mane vis labiau atpalaiduodavo nuo praeities. Kai pradėjom artimai bendrauti, tik su plunksna tegalėjo mane paliesti – negalėjau pakęsti prisilietimų. Andrius man sugrąžino norą normaliai bendrauti su vyru”, – meiliai apie sutuoktinį kalba Silvija. Jis nevertė žmonos pamiršti praeities. Atvirkščiai – iki šiol jie kartu važiuoja prie Dariaus kapo. “Kiekvienas filmas, daina man primindavo Darių ir pradėdavau apie jį kalbėti. Andrius manęs nevaržė, nepyko. Nors jis jaunesnis už mane, bet labai geras psichologas. Mus abu išbando likimas, bet mes nepasiduodam. Sunkūs dalykai mūsų šeimą tik sustiprina”, – sako moteris.
Darių “paleisti” jai pavyko taip pat per atsėlinusią dar vieną nelaimę. Vėlinių dieną, visai šeimai išvažiavus prie Dariaus kapo, buvo apvogti namai. Buities daiktų netektis Silvijai nebuvo tokia skaudi, kaip Dariaus dovanoto žiedo, įvairių niekučių praradimas. “Supratau, kad tai – savotiškas ženklas, jog atėjo laikas atsisveikinti. Pastebėjau, kad nuo tada pradėjo sektis ir nebeverkdavau tiek, kiek anksčiau”, – sako S.Bitinienė. Ji neslėpė, kad jiedu su Andriumi net pasiryžę tuoktis vengė vienas kitam ištarti “myliu”. Tačiau dabar jų šeimoje meilės prisipažinimas skamba itin dažnai. “Keisčiausia, kad visiškai netikėtai mes tai pasakome vienu metu. O mūsų Vakaris per dieną daugybę kartų sako, kad myli. Iš jo mudu su Andriumi mokomės švelnumo”, – šypsojosi S.Bitinienė.
Inga Kontrimavičiūtė
tel.(8-655)04720, inga@sekunde.lt
A.Repšio nuotr. Prieš penketą dienų pagimdžiusi 4 kg ir 700 g sveriantį sūnelį Silvija tikina, kad gimdymas praėjo šauniai, nes šalia buvo Andrius.
