Nauja mados užgaida – bėgiojimo drabužiai

(Scanpix nuotr.)

2012 m. pavasario-vasaros madą įkvėpė bėgiojimo drabužiai. Nuotraukoje – Isabel Marant modelis.

Kad sportas įkvepia madą – ne naujiena. Įvairios sporto šakos – tenisas, golfas, slidinėjimas, plaukimas, jodinėjimas, aviacijos, dviračių, automobilių sportas ir kt. yra viena iš drabužių dizainerių inspiracijos versmių. 2012 m. pavasario-vasaros kolekcijas įkvėpė bėgiojimo apranga, sportiškas amerikiečių laisvalaikio stilius.

Trumpi, laisvi šortukai, patogios, ties liemeniu surišamos kelnės, berankoviai trikotažiniai marškinėliai, sportiniai bateliai, šiugždantys bluzonai ar lengvos striukės su užtrauktukais netrukus turėtų užkariauti laisvalaikio ir gatvės stilių. Patogumas ir stilingumas – stipriausi sportinės stilistikos koziriai, mados žaidime jai leidžiantys išlikti jau visą šimtmetį.

Sportinė apranga atsirado praėjusio amžiaus 20-aisiais metais, privilegijuotiesiems panorėjus išsilaisvinti iš vyravusių formalių aprangos kodų ir poreikio turėti patogius, neįpareigojančius, malonius dėvėti laisvalaikio drabužius. Tokie drabužiai buvo traktuojami kaip vienas iš malonumo atributų. Juk ir revoliucionierės moteriškos kelnės šį pasaulį išvydo pirmiausia kaip moters jodinėjimo ansamblio apatinis drabužis, dėvimas po sijonu.

Coco Chanel dėka, jau 1930-aisiais ne tik vyrai, bet ir moterys turėjo patogius ir stilingus laisvalaikio drabužius iš lengvučio džersio audinio: džemperį, ilgą liemenę, patogų klostuotą sijoną žemiau kelių. Netrukus moteriškame laisvalaikio ansamblyje prigijo ir kelnės.

Sportinė apranga atsirado praėjusio amžiaus 20-aisiais metais, privilegijuotiesiems panorėjus išsilaisvinti iš vyravusių formalių aprangos kodų ir poreikio turėti patogius, neįpareigojančius, malonius dėvėti laisvalaikio drabužius.

Pirmiausia sportiškos moters įvaizdis išpopuliarėjo Amerikoje: jam dirvą jau buvo paruošęs XIX-XX amžių sandūroje buvęs madingas „Gibsono mergaitės“ tipažas (sukurtas pagal Charles Dana Gibson paveikslų moters įvaizdį). Tai buvo pirmasis amerikietės moters grožio etalonas – aukšta, liekna, jaunatviška, tyra, natūrali, švelnių bruožų – reiškiantis moteriško grožio, laisvės, nerūpestingumo, emancipuotumo pilnatvę.

Toks idealas buvo iššūkis tuometinei kaustančiai europietiškai moters elegancijai, perdėtam rafinuotumui, socialinių apribojimų pančiams. Taigi jau XX a. pradžioje, mesdamos iššūkį paryžietiškiems grožio ir mados kanonams, amerikietės moterys pas prancūzų aukštosios mados kūrėjus ėmė užsisakinėti ne tik prabangius proginius, bet ir patogius laisvalaikio drabužius.

Išpopuliarėję sportiniai ansambliai mados industrijoje pradėjo reikšti ne tik specializuotą sporto aprangą, bet ir neoficialius, laisvalaikio drabužius. Toks funkcinis sportinės aprangos virsmas sutapo su poreikiu apdarus derinti prie greitėjančio gyvenimo tempo: reikėjo drabužių, kurie būtų nepretenzingi, paprasti prižiūrėti, patogūs nešioti. Coco Chanel, Jean Patou, Elsa Schiaparelli greitai pagavo šią ore tvyrančią būtinybę ir aukštosios mados dizainą pradėjo taikyti kuriant stilingą laisvalaikio, kurortų, sportinę aprangą.

Pirmiausia sportiškos moters įvaizdis išpopuliarėjo Amerikoje: aukšta, liekna, jaunatviška, natūrali, laisva, nerūpestinga. Toks idealas buvo iššūkis tuometinei kaustančiai europietiškai moters elegancijai, perdėtam rafinuotumui, socialinių apribojimų pančiams.

Garsiausia XX a. vidurio sportinio stiliaus kūrėja Claire McCardell tokius drabužius įteisino kaip amerikietiškos aprangos kodą – plačiai pritaikomą, demokratišką, o svarbiausia – išskirtinį, leidžiantį išreikšti save. Geoffrey Beene aštuntame dešimtmetyje kai kurias vyriško garderobo detales pritaikė moteriškiems laisvalaikio drabužiams – tai tapo įkvėpimo šaltiniu daugeliui garsių šiuolaikinių mados kūrėjų. „Ralph Lauren“, „Calvin Klein“, „Donna Karan“, „Tommy Hilfiger“ mados namai, suvokę laisvalaikio drabužių poreikio būtinumą, XX a. pabaigoje pradėjo kurti stilingas sportinių drabužių linijas, kuriose suderinta prabanga, praktiškumas, universalumas, komfortas.

Sportinę stilistiką į mados aukštumas pakylėjo italų dizaineriai: aštuntame dešimtmetyje jie pradėjo kurti aukščiausius prabangos reikalavimus atitinkančius laisvalaikio drabužius. Šiandien įmantriomis ir originaliomis sportinės stilistikos galimybėmis varijuoja nemažai mados kompanijų ir kūrėjų: „Emilio Pucci“, „Prada“, „Krizia“, „Missoni“, „Balenciaga“, „Akris“, „Dolce&Gabbana”, Diane von Furstenberg, Junya Watanabe, Rick Owens, Jeremy Scott ir t.t.