Braškėmis prasidėjo šviežių uogų sezonas. Jos – tikras vitaminų ir mineralinių medžiagų sandėlis. Vitamino C braškės turi daugiau nei apelsinai.
Suvalgius 100 gramų šių uogų, organizmas vitamino C gauna daugiau nei būtina paros norma. Braškės turi kalcio, geležies, mangano, fosforo, kalio. Uogose yra 5–9 proc. gliukozės, sacharozės, fruktozės, 0,5–1,3 proc. organinių rūgščių (ypač daug citrinos rūgšties), vitaminų A, B, B2, B9, E, K.
Šios kvapios uogos turi gydomųjų savybių: stimuliuoja virškinimą, gerina širdies darbą, nes kraujagyslės tampa elastingesnės ir sumažėja kraujospūdis, stiprina nervų sistemą.
Braškėse esantys antioksidantai sumažina riziką susirgti vėžiu, folio rūgštis teigiamai veikia odą, plaukus, greitina žaizdų gijimą. Mikroelementai geležis, kalis, kalcis, magnis stiprina širdį, kaulus, dantis.
Naudingiausia valgyti ką tik nuskintas ir gerai prinokusias braškes. Uogas patartina užpilti grietinėle, kefyru, jogurtu ar pasukomis – organizmas geriau pasisavins A ir E vitaminus.
Tačiau būtina braškes gerai nuplauti tekančiu vandeniu, paskui jas suberti į kiaurasamtį ir perpilti verdančiu vandeniu, kitaip galima susirgti askaridoze – askaridžių sukeliama liga.
Gardžiuotis braškėmis gali ne visi. Alergiškiems žmonėms šių uogų negalima valgyti, nes jose yra tam tikrų baltymų, galinčių sukelti alerginę reakciją.
Alergija braškėms pasireiškia burnos gleivinės niežėjimu, dilgčiojimu, gomurio, liežuvio, lūpų patinimu, kartais – akių niežuliu, sloga ar čiauduliu. Braškės gali išprovokuoti odos ligas, astmos paūmėjimą.
Galimi ir stiprūs pilvo skausmai, vėmimas, viduriavimas ar net gyvybei pavojinga būsena – anafilaksinė reakcija.
Vaikams iki vienerių metų braškių valgyti nereikėtų.
Parengė K.JUŠKAITĖ
