Vos kelios Aljanso šalys laikosi finansinių įsipareigojimų. IQ korespondentė apie skylėtą organizacijos biudžetą su karininkais ir ekspertais kalbėjosi Briuselyje (Belgija), Briunsiume (Nyderlandai), Glosteryje (Jungtinė Karalystė) ir Strasbūre (Prancūzija).
Briuselyje kyla didžiulis beveik milijardo eurų vertės pastatas, kuriame po kelerių metų įsikurs nauja NATO būstinė. Tačiau tai anaiptol nereiškia, kad Aljansas klesti.
Pastarųjų metų ekonomikos krizė apgraužė nacionalinius gynybos biudžetus ir taip paveikė visos organizacijos finansinę padėtį bei galimybes. Situacija itin nepatenkinti amerikiečiai atvirai sako, kad jei sąjungininkai ir toliau nepildys duotų pažadų, per ateinantį dešimtmetį JAV gali apsispręsti palikti NATO.
Toks amerikiečių sprendimas reikštų Aljanso griūtį. Tačiau tiek kitos valstybės, tiek IQ kalbinti ekspertai šiuos teiginius vadina perdėtu situacijos dramatizavimu ir tokios baigties neprognozuoja.
Krizės įtaka
NATO valstybės narės savo piniginę duoklę Aljanso gerovei atseikėja keliais būdais. Pagrindinis jų – šalies biudžeto išlaidos gynybai, kurios skiriamos kariniam pasirengimui gerinti ir palaikyti.
2006 m. sąjungininkai susitarė, kad gynybai reikėtų skirti bent 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) per metus. Naujausi NATO pateikti skaičiavimai rodo, kad šią sąlygą vykdo keturios valstybės: Graikija, Estija, Jungtinė Karalystė ir JAV.
Nepaisydama sunkmečio, Estija gynybai vėl skiria 2 proc. BVP. Lenkija ir Turkija labai arti šios ribos. Lietuva pastaraisiais metais gynybai neskyrė nė 1 proc. BVP ir už tai buvo dažnai kritikuojama. Tačiau mūsų šalies gynybos išlaidos nedidės ir kitąmet.
„NATO ir amerikiečių analitikai sako, kad mažiau nei 1,4 proc. BVP jau yra riba, kai kariniai pajėgumai ne tik neplėtojami, bet ir pradeda degraduoti. 2 proc. yra stabilus augimas, stabili, subalansuota kariuomenės plėtra“, – priminė Vaidotas Urbelis, Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Euroatlantinio bendradarbiavimo departamento direktorius.
Tiesa, jis pabrėžė, kad pinigai – ne vienintelis svarbus rodiklis. Esą niekas nevaikšto su lentelėmis ir tiesmukai nelygina kiekvienos šalies. Pašnekovo teigimu, dalyvauti tarptautinėse operacijose ne mažiau svarbu. „Kai kurios šalys, skirdamos gana mažą biudžetą, sugeba labai smarkiai prisidėti prie dalyvavimo tarptautinėse operacijose. O kitos, turinčios galbūt daug daugiau lėšų, neįstengia to padaryti“, – dėstė V. Urbelis.
Sunkmečiu NATO teko ieškoti būdų, kaip veikti efektyviau. Per pastaruosius trejus metus Aljanso karinių štabų skaičius sumažintas nuo 11 iki 7. Karinis personalas sumenko nuo daugiau kaip 13 tūkst. iki mažiau nei 9 tūkst. Racionalizacija palietė ir tarptautinį NATO personalą, ir agentūras, kurios vykdo Aljanso programas.
Sušvelninti menkstančių biudžetų įtaką esą gali išmaniosios gynybos koncepcija, kai sąjungininkai kartu dirba tarptautiniuose projektuose ir taip gerina savo gebėjimus. IQ kalbintų Aljanso pareigūnų teigimu, sąjungininkai Europoje dalyvauja kiekviename NATO išmaniosios gynybos projekte: balistinių raketų gynybos programoje, tobulinasi ore lėktuvus papildyti degalų, dalyvauja misijose Afganistane, Kosove, padeda kovoti su piratais.
Rizikų sąrašas
Vis dėlto pareigūnai įspėja, kad toliau mažinant išlaidas gynybai neigiamų padarinių išvengti greičiausiai nepavyks. Pavyzdžiui, Europa nebegalės prisidėti prie tarptautinių krizių sprendimo, nes jai trūks lėšų. Taip pat didės išlaidų, kurias gynybai skiria Europa ir Šiaurės Amerika, skirtumas. Tuomet atsiras rizika, kad Senasis žemynas praras įtaką tarptautinėje arenoje, nes Indija, Kinija ir kitos sparčiai augančios valstybės išlaidas gynybai didina.
Oficialūs skaičiavimai rodo, kad amerikiečių skirti pinigai sudaro 72 proc. visų Aljanso išlaidų. Tai reiškia, kad jis pernelyg priklausomas nuo JAV. Tokia situacija piktina ne tik amerikiečių įstatymų leidėjus, bet ir karininkus. Du aukšto rango karininkai, dirbantys Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje esančiuose NATO štabuose, IQ aiškino, kad padėtis šiuo metu komplikuota.
Gynybai taupančios Europos valstybės ne visuomet gali išleisti karius į pratybas savo lėšomis. Tuomet už jų dalyvavimą neretai sumokama iš NATO biudžeto, kurio didžiąją dalį sudaro JAV skirti pinigai.
Tačiau JAV taip pat yra drastiškai apkarpiusios savo gynybos biudžetą. 2013 m. Pentagonas išlaidas turėjo sumažinti 37 mlrd. JAV dolerių. Kitąmet jos turėtų būti dar bent 52 mlrd. dolerių menkesnės. Taupyti numatoma ir vėlesniais metais. Todėl JAV irgi ne visada gali skirti lėšų savo kariams tiek, kiek norėtų. „Pavyzdžiui, aš negaliu vykti į pratybas. Nors tuo pat metu už amerikiečių pinigus ten keliauja Europos valstybių kariai“, – dėstė vienas aukšto rango amerikiečių karininkas.
(Ne)rimti ketinimai
JAV pulkininkas leitenantas Robertas L. Batemanas mano, kad JAV kantrybė – neamžina: „Kas bus, jeigu kitos NATO valstybės narės ir toliau gynybai neskirs 2 proc. BVP? Vienas galimų padarinių – per ateinantį dešimtmetį JAV nutars išstoti iš NATO.“
Dar prieš kelerius metus jis yra parašęs straipsnį „NATO mirtis“ („The Death of NATO“). Jame teigiama, kad Aljansas žlugs ne staigiai, bet pamažu, jei situacija nepasikeis.
„Tokia bus ateitis, kai JAV nebejaus esančios atsakingos už kolektyvinę Europos gynybą. Iš tiesų, dar 2004 m. maždaug 80 proc. amerikiečių manė, kad JAV pernelyg daug dėmesio skiria „pasaulio policininko“ vaidmeniui. Amerikietiškame kontekste tai reiškia narystę NATO ir de facto Europos apsaugos subsidijavimą JAV mokesčių mokėtojų pinigais“, – rašė R. L. Batemanas.
Jei Aljanse neliktų JAV, esą mažai tikėtina, kad šis išlaikytų karinį aspektą. Kanada ne tiek dėl to, kad pritaria valstijoms, kiek dėl išteklių stokos greičiausiai pasektų pastarųjų pavyzdžiu. R. L. Batemanas prognozuoja, kad iširus NATO JAV išlaikytų draugiškus diplomatinius santykius su atskiromis Europos valstybėmis. Tačiau bet kuriuo atveju amerikiečių sprendimas palikti Aljansą reikštų jo pabaigą.
Tiesa, kiek kitaip į NATO ateitį žiūri Europos valstybės. „Dėl NATO ateities esu nusiteikęs optimistiškai. Aljansas išgyveno daugybę pokyčių, narės nori jį išlaikyti tiek dėl kolektyvinės gynybos, tiek edukaciniu ar diplomatiniu atžvilgiu. NATO – kaip santuoka. Susituoki dėl vienų priežasčių, lieki kartu dėl kitų“, – kalbėjo vienas Prancūzijos generolas.
Jis pabrėžė, kad Aljansas jau seniai yra ne karinė, o politinė priemonė. Kalbėdamas apie kolektyvinę gynybą prancūzų karininkas akcentavo, kad kariai šiuo metu pratybose dalyvauja tam, kad politikai įrodytų nepamiršę gynybos: „Tai – kaip Kalėdų dvasia. Turi kepti sausainius tam, kad ją jaustum.“
Žvilgsnis iš šalies
Martynas Zapolskis, Vilnaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas ir doktorantas, teigė, kad JAV priekaištai sąjungininkams visiškai suprantami. Šiandien JAV yra svarbiausios NATO kreditorės. Todėl natūralu, kad jos nepatenkintos nuolat mažėjančiais Europos šalių gynybos biudžetais, menkais kariniais pajėgumais ir nenoru dalyvauti tarptautinėse karinėse operacijose.
„Pavyzdžiui, JAV buvo priverstos užkamšyti operacijai Libijoje būtinų pajėgumų spragas, kad ji būtų sėkminga. Amerikiečiai teisūs klausdami „kodėl mes turime mokėti už europiečių saugumą?“. Tęsiantis tokioms tendencijoms įtampa Aljanse neabejotinai didės ir silpnės jo įtaka tarptautinėje arenoje“, – sakė M. Zapolskis.
Kita vertus, jis pabrėžė, kad kalbos apie NATO dezintegraciją ir JAV išstojimą iš šios organizacijos yra perdėtas situacijos dramatizavimas. Ypač žvelgiant istoriškai, nes net Šaltojo karo metais buvo didžiulis finansinis atotrūkis tarp JAV ir Europos.
„Aljansas išlieka svarbiausia politinė ir institucinė jungtis tarp Europos ir Šiaurės Amerikos. Bėgant laikui NATO sugebėjo sėkmingai adaptuotis prie pokyčių ir šiandien neabejotinai yra efektyviausias karinis aljansas pasaulyje, turintis labai platų veiklos spektrą“, – sakė M. Zapolskis.
Pašnekovas teigė, kad besibaigiant svarbiausiai NATO operacijai Afganistane JAV suinteresuotumas Europos šalimis ir pačiu Aljansu neišvengiamai mažėja. Be to, JAV išgyvena beprecedentį gynybos biudžeto sumažinimą ir atvirai sako, kad jų strateginis prioritetas yra ne Europa, bet Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas. Tai patvirtina po truputį iš Europos išvedamos JAV pajėgos.
