Besivystančių šalių lyderiams NATO operacija Libijoje – ne prie širdies.
NATO lyderiai šiandien ir rytoj Berlyne mėgins susitarti dėl tolesnės operacijos Libijoje eigos. Tuo tarpu penkios didžiosios pasaulio kylančios ekonomikos šalys – Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrikos Respublika (PAR) – negaili kritikos NATO intervencijai.
Per vienos dienos susitikimą Kinijoje vadinamosios BRIK šalys pasmerkė NATO antskrydžius, kurie kartu su likusiame Arabų pasaulyje nerimstančiais bruzdėjimais esą destabilizuoja tarptautinę tvarką. Šios šalys, kartu sudarančios 40 proc. pasaulio populiacijos, sutarė dėl to, kad konfliktai turėtų būti sprendžiami „taikiai, dialogo būdu“.
Peržengė mandatą?
„Mes manome, kad Jungtinių Tautų (JT) Saugumo tarybos rezoliucijos turi būti įgyvendinamos atsižvelgiant į jų raidę ir dvasią, o ne pagal savavališkas kelių valstybių interpretacijas“, – pareiškė Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas per BRIK susitikimą. Jis apkaltino NATO peržengus rezoliucijos suteiktą mandatą ir pradėjus karinę operaciją, apie kurią JT dokumente esą net neužsimenama.
„Vien tik karinė jėga negali pateikti krizės sprendimo“, – pareiškė ir NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas.
Rusija, Brazilija, Indija ir Kinija nusprendė susilaikyti, kuomet vasario 17-ąją JT Saugumo taryboje buvo balsuojama dėl rezoliucijos, suteikiančios mandatą tarptautinei koalicijai sukurti neskraidymo zoną virš Libijos. Tačiau Kinija ir Rusija tąkart visgi nepasinaudojo savo, kaip nuolatinių narių, veto teise.
Tuo tarpu PAR, kuri vos vakar, balandžio 13-ąją, oficialiai tapo BRIK nare, Saugumo taryboje balsavo už rezoliuciją.
Tiesa, vėliau PAR, kaip ir kitos BRIK šalys, ėmė kritikuoti rezoliuciją esą peržengusius NATO veiksmus. Šią savaitę PAR prezidentas Jacobas Zuma buvo susitikęs su Libijos lyderiu Muammaru Gaddafiu, mėgindamas taikiai išspręsti Libijos konfliktą. Jis ragino NATO nutraukti bombardavimus ir suteikti galimybę paliauboms. Kitos BRIK narės pabrėžė dedančios daug vilčių į šias PAR pastangas.
NATO ieško sutarimo
„Vien tik karinė jėga negali pateikti krizės sprendimo“, – pareiškė ir NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas. Tuo tarpu Libijos sukilėliai skundžiasi, kad NATO nepakankamai padeda jiems kovoti su Libijos vyriausybės pajėgomis ir prašo paramos ginklais, dėl ko aljanso narės iš esmės nesutaria.
JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton šiandien pareiškė, kad NATO „turi bendrą tikslą – nuversti Muammaro Gaddafio režimą Libijoje“. Šiuos žodžius ji ištarė po susitikimo su Vokietijos kanclere Angela Merkel, kurios vyriausybė anksčiau buvo papiktinusi kitas aljanso nares, susilaikydama per balsavimą dėl JT Saugumo tarybos rezoliucijos.
Matyt, šiais žodžiais H. Clinton mėgino prislopinti koalicijos partnerių nesutarimus dėl operacijos Libijos. Iš 28 NATO narių tik 14 aktyviai dalyvauja kariniuose veiksmuose ir tik 6 vykdo oro antskrydžius. Didžioji Britanija ir Prancūzija jau pareiškė nusiskundimų, kad ne visos šalys dalijasi operacijos našta, ko gero, vengdamos atsakomybės už civilių aukas.
