Net jeigu D. Grybauskaitė ir žvelgia į NATO veiksmus skeptiškai, jos kritika turėtų būti suderinta su Vyriausybe.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė austrų žurnalistams, kad NATO vadovaujama karinė operacija Libijoje „akivaizdžiai peržengė Jungtinių Tautų mandatą“. Oficialiai Lietuva palaiko NATO veiksmus, tad šie prezidentės žodžiai nuskambėjo kaip žaibas iš giedro dangaus.
„Tai ne pirmas atvejis, kai Lietuvoje nėra tinkamo derinimo užsienio politikos klausimais“, – sako politologas ir filosofas Kęstutis Girnius. Jis palygino šį D. Grybauskaitės pareiškimą su jos atsisakymu vykti į Prahą susitikti su JAV prezidentu Baracku Obama, kai prezidentė lygiai taip pat priėmė vienašališką ir prieštaringą sprendimą.
Primena V. Putino pasisakymus
„Karinės operacijos akivaizdžiai peržengė JT mandatą. Turėjo būti tik nustatyta neskraidymo zona ir apsaugoti gyventojai“, – Austrijos dienraščio „Die Presse“ žurnalistei kalbėjo D. Grybauskaitė. Ji pridūrė, kad Lietuva, kaip NATO narė, pritaria JT rezoliucijai ir mano, kad svarbiausias tikslas – apsaugoti civilius gyventojus.
„Lietuva atrodytų tiesiog solidžiau, jeigu sugebėtų išlaikyti vieningą poziciją“, – sako K. Girnius.
„Su bet kokiu režimu visuomet turėtume pirmiausia siekti politinio sprendimo. Afrikos pietuose taip pat pilna smurtą taikančių diktatorių, tačiau apie karinius įsikišimus nekalbama. Tai kodėl jo prisireikė Libijoje?“, – austrų dienraščiui kalbėjo mūsų prezidentė. Šį straipsnį, išverstą į lietuvių kalbą, galima rasti oficialioje Prezidentūros interneto svetainėje.
Filosofas K. Girnius sako, kad prezidentės D. Grybauskaitės pareiškimas verčia prisiminti Rusijos premjero Vladimiro Putino aiškiai išsakytą kritiką NATO intervencijai Libijoje. Šią savaitę V. Putinas dar kartą užsipuolė Vakarus teigdamas, kad NATO esą neturi JT mandato tam, kad galėtų persekioti Libijos diktatorių Muammarą Gaddafį.
Rusijos premjerui pritaria ir kitos besivystančios pasaulio ekonomikos, tokios kaip Kinija, Brazilija, Indija ir Pietų Afrikos Respublika (PAR). Susilaikyti NATO nuo oro atakų ir politiniais būdais spręsti konfliktą su M. Gaddafiu ragina ir Afrikos Sąjunga.
Pozicija lieka neaiški
Prezidentės spaudos atstovas Linas Balsys sako, kad negali komentuoti to, ką rašo spauda. Pasak jo, D. Grybauskaitė davė interviu angliškai, leidinys išvertė jos žodžius į vokiečių kalbą, o straipsnis buvo dar kartą išverstas į lietuvių kalbą, tad galėjo atsirasti iškraipymų. „Tai nėra oficialus pareiškimas“, – tvirtina L. Balsys. Tačiau kokia yra oficiali Prezidentūros nuomonė, jis irgi negalėjo pasakyti.
Sunku patikėti, kad vienas didžiausių Austrijos dienraščių būtų visiškai neteisingai interpretavęs gana nedviprasmiškus Lietuvos prezidentės žodžius. Tad kyla klausimas, kaip reiktų suprasti šį D. Grybauskaitės pareiškimą. Ar prezidentė turi teisę išsakyti viešai savo asmeninę nuomonę užsienio politikos klausimais, jeigu ji akivaizdžiai nesutampa su oficialia valstybės pozicija?
„Lietuva atrodytų tiesiog solidžiau, jeigu sugebėtų išlaikyti vieningą poziciją“, – sako K. Girnius. Nors formaliai prezidentė yra pagrindinė užsienio politikos formuotoja, tačiau jos pareiškimai turėtų būti aptariami ir derinami su Vyriausybe bei Užsienio reikalų ministerija.
Palaiko ar kritikuoja?
Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis niekuomet nėra išreiškęs kritinio požiūrio į NATO operaciją. Analogiškai ir premjeras Andrius Kubilius prie mėnesį buvo pareiškęs, kad Lietuva yra solidari su JT, Europos Sąjunga ir NATO, sprendžiant klausimus dėl veiksmų Šiaurės Afrikoje.
Nors Lietuva ir neturinti galimybių „realiais resursais“ prisidėti prie problemų sprendimo, tačiau A. Kubilius pabrėžė, kad „mums labai svarbu, kad būtų išsaugotas ir išlaikomas JT mandatas ir kad to mandato įgyvendinime tarptautinė bendruomenė būtų vieninga“.
Tiesa, šiuo metu vieningumo tarptautinėje bendruomenėje, įskaitant ir Europos šalis, trūksta. Pergalės ženklų nerodanti NATO operacija susilaukia vis daugiau kritikos iš visų pusių. Ar Lietuva irgi prisidės prie kritikų?
