Administracinė našta vienu metu ir didinama, ir bandoma ją mažinti.
Beveik 137 mln. Lt per metus sudarančią administracinę naštą verslui Seimo narys Petras Auštrevičius siūlo mažinti priimant jo parengtą naują įstatymo projektą ir įkuriant specialią komisiją. Tokį jo siūlymą palaiko Ūkio ministerija. Tačiau skeptiškai vertina tą pačią naštą turėjusios sumažinti Saulėtekio komisijos nariai – jų parengti pasiūlymai administracinę naštą verslui esą galėjo sumažinti daugiau nei trečdaliu, tačiau tebedulka politikų ir valdininkų stalčiuose.
Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narys P. Auštrevičius užregistravo Administracinės naštos mažinimo įstatymo projektą. Jame siūloma įstatymiškai įpareigoti šalies valdžios institucijas nuolat mažinti administracinę naštą verslui.
„Administracinės naštos mažinimas turi būti ne atskirų politinių kampanijų reikalavimas, o įstatymuose suformuotas imperatyvas ir labai aiškios procedūros“, – portalui IQ.lt dėstė P. Auštrevičius.
Bendrovės „Deloitte“ ekspertų skaičiavimais, didžiausia administracinė našta verslui tenka darbo santykių srityje (62,7 mln. Lt per metus) ir mokesčių administravimo srityje (50,4 mln. Lt). P. Auštrevičius negalėjo įvardyti konkrečių siūlymų, kaip tą naštą sumažinti. Jis siūlo įkurti Geresnio reguliavimo priežiūros komisiją. Būtent ji ir patarinėtų Vyriausybei, teiktų su administracinės naštos mažinimu susijusius pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms.
P. Auštrevičius tikisi, kad jo pateiktą įstatymo projektą Seimas spės apsvarstyti dar šioje pavasario sesijoje.
Seimo nario siūlymą palaiko ūkio viceministras Giedrius Kadziauskas: „Labai puiku, nes administracinė našta yra tylios piktžolės. Jų tyliai gausėja, jos teršia tą dirvą, kurioje verslas, ypatingai smulkus verslas, auga. Nelabai populiaru apie tai kalbėti, nes tai reikalauja tokių mažų nuolatinių pastangų, retai kada pavyksta taip imti ir naikinti administracinę naštą pastebimai“.
Anot jo, nemenka problema yra ta, kad administracinė našta didėja tuo pat metu, kai yra naikinama. „Seimas dirba, Vyriausybė dirba, įvairiausių informacinių įpareigojimų yra sugalvojama“, – dėstė G. Kadziauskas. Viceministras aiškino, jog Vyriausybė, teikdama kokio nors teisės akto pakeitimus, apskaičiuoja, kokią įtaką jie turės administracinei naštai. Tuo metu Seime tokia praktika esą netaikoma.
Efektyvumu abejoja
Vis dėlto G. Kadziauskas kiek abejojo siūlomos naujos – Gero reguliavimo priežiūros komisijos – nauda: „Bet kokiai komisijai labai svarbu tai, kokia jos funkcija. Jeigu tos komisijos tikslas yra surasti papildomą administracinę naštą ir nurodyti, ką naikinti svarbiausia, tai tokia funkcija šiandien dažnai atsimuša į tai, kad komisija nebūtinai turės galių tą naštą sumažinti. Administracinė našta mažėja nuo teisės aktus priimančių subjektų – nuo Vyriausybės, ministerijų ar Seimo – sprendimų.“
Jis taip pat sutiko, kad numatomos Gero reguliavimo priežiūros komisijos funkcijos kiek primena anksčiau įkurtos Saulėtekio komisijos funkcijas. Pastarosios komisijos nariai išgirdę apie siūlymą kurti dar vieną komisiją, kuri ieškotų būdų, kaip mažinti administracinę naštą verslui, gūžčiojo pečiais ir abejojo jos efektyvumu.
„Tai žinoma, kad neefektyvu (kurti naują komisiją – IQ.lt). Valdininkai patys sau susikurs dar vieną komisiją, kurioje patys ir bus. Mane truputį stebina. Buvo sukurta Saulėtekio komisija, kuri iš pradžių visai neblogai veikė, buvo mechanizmas sukurtas, dalyvavimas, klausimai svarstomi. Dabar jos veikla sustojusi. Vietoje to kurti kažkokias naujas institucijas, aš nežinau, kas iš to bus naujo“, – svarstė Saulėtekio komisijos narys, Lietuvos verslo konfederacijos „ICC Lietuva“ prezidentas Valdas Sutkus.
Kitas komisijos narys, teisininkas Gintautas Bartkus tikino, kad bet koks valdžios institucijų įsipareigojimas mažinti administracinę naštą verslui yra sveikintinas dalykas. Tačiau jis pažymėjo, kad, nepaisant visų priemonių, ši našta kol kas labai menkai tesumažėjo. „Deloitte“ prieš kurį laiką suskaičiavo, kad nuo 2009 metų administracinė našta verslui sumažėjo vos 0,8 mln. Lt.
„Pagrindinė problema yra politikų valios problema. Pateikta be galo daug pasiūlymų, kaip galima būtų sumažinti administracinę naštą, tačiau sprendimai nėra priimami. (…) Svarbiausia – politinis susitarimas ir politinė valia. Jeigu ji yra, administracinę naštą tikrai galima sumažinti. Vargu, ar atskiros komisijos atsiradimas tą politinę valią padidins“, – kalbėjo G. Bartkus.
Savo ruožtu P. Auštrevičius svarstė, kad būtent Saulėtekio komisija ir galėtų virsti Geresnio reguliavimo priežiūros komisija.
Komisija prigesusi
Vis dėlto, neaišku, ar nauja komisija arba sena komisija nauju pavadinimu pajėgs pastebimai pagerinti padėtį. Mat Saulėtekio komisijos veikla šiuo metu sustojusi, o anksčiau jos pateikti pasiūlymai iki šiol įgyvendinami vangiai.
„Komisija neveikia, mes nieko nedarome. Ūkio ministerija žada sugrąžinti jos veiklą, bet kol kas nieko nevyksta“, – piktinosi V. Sutkus. Viceministras G. Kadziauskas aiškino, kad tiesiog kiek pasikeitė komisijos veiklos pobūdis, tačiau priimant sprendimus su ja esą vis tiek tariamasi, o artimiausias posėdis numatomas vėliau šį mėnesį.
Tuo metu G. Bartkus vardijo, kad Saulėtekio komisija yra pateikusi pasiūlymų, kurie darbo santykių srityje naštą verslui sumažintų 38 mln. Lt, transporto srityje – 1,5 mln. Lt, nekilnojamojo turto operacijų srityje – 4 mln. Lt.
„Bendrą naštą dabar turimais pasiūlymais būtų galima sumažinti maždaug 36 proc. arba beveik 49 mln. Lt“, – skaičiavo G. Bartkus. Anot jo, vien įgyvendinus siūlymą atsisakyti atsiskaitymo lapelių, išduodamų mokant darbo užmokestį darbuotojui, administracinė našta verslui sumažėtų 29 mln. Lt.
Tačiau G. Kadziauskas pabrėžė, kad šiam siūlymui Vyriausybė jau pritarė. Esą liko sulaukti tik Seimo sprendimo. Viceministras vardijo, kad praėjusių metų kovą Vyriausybėje buvo patvirtintas administracinės naštos mažinimo priemonių planas, kuriame buvo numatytos 86 priemonės. 80 iš jų esą jau įgyvendinta.
„Kai mes kalbame apie priemones, aš turiu galvoje konkretų teisės aktą, kuriame buvo numatytas kažkoks informacinis įpareigojimas ir jis buvo pakeistas kažkokiu lengvesniu arba panaikintas“, – dėstė G. Kadziauskas. Praėjusį mėnesį, anot jo, buvo pritarta dar vienam administracinės naštos mažinimo priemonių planui, kuriame numatytos 24 priemonės.
„Pagal panaikintus informacinius įsipareigojimus situacija yra nebloga. Tačiau labai sunku pasakyti, kiek tą sumažėjimą jaučia verslas. Pagerėjimų turi būti labai daug, kad verslas galėtų pasakyti, jog yra pagerėjimas“, – sakė viceministras.
