Teismas baigėsi taikos sutartimi
Prieš dvejus metus per lėktuvo katastrofą žuvusio Rolando Žiaugrės našlei panevėžietei Jūratei Žiaugrienei pavyko Panevėžio apygardos teisme taikiai susitarti su vyro darboviete, kad ji sumokės 70 tūkstančių litų. Viešoji įstaiga Įstros aerodromas, kuri priklauso skandalingai pagarsėjusio verslininko Jurijaus Borisovo sraigtasparnių remonto įmonei „Avia Baltika“, ne vėliau kaip per tris dienas po teismo nutarties moteriai turi pervesti pinigus. Pusė prisiteistos sumos skirta J.Žiaugrienei, o kita – mažametei dukrai.
Panevėžietė teismui buvo pateikusi 300 tūkstančių litų ieškinį: 150 tūkstančių sau ir tiek pat dukrai. Vėliau moteris sutiko jį sumažinti.
Teismo nutartis buvo pasirašyta uždarame posėdyje, nes to pageidavo J.Žiaugrienė ir jos advokatas. Šioje byloje yra ir neskelbtinų duomenų. Pagal tarptautinės aviacijos praktiką, duomenys apie lėktuvo katastrofos tyrimą viešai neskelbiami. Skelbiamoje nutarties dalyje minima, kad patvirtinus taikos sutartį civilinė byla nutraukiama.
Taikos susitarimas buvo pasiektas po kelių parengiamųjų posėdžių, bylos iš esmės nagrinėti neprireikė. Viename iš parengiamųjų posėdžių pasiūlius taikos sutartį, atsakovo – Įstros aerodromo – advokatas ėmė tartis su ieškove J.Žiaugriene. Tąkart teismo posėdyje negalėjo dalyvauti jos advokatas Algimantas Kolpertas. Ketvirtadienį R.Žiaugrės našlė, jos advokatas ir Įstros aerodromo advokatas Sergejus Novikovas pateikė teismui sutarties projektą, kuris ir buvo patvirtintas.
Neatsargus lakūnas
J.Žiaugrienė bylinėtis teisme buvo priversta, kai po vyro žūties iš jo darbovietės – Įstros aerodromo – jokios paramos nesulaukė. Kaip teigė moteris, ji gavo tik vienkartinę nelaimingo atsitikimo išmoką.
Pernai rudenį pateikdama ieškinį Panevėžio apygardos teismui J.Žiaugrienė nurodė, kad po vyro ir tėvo žūties šeima liko be maitintojo. Mirtis sukėlė dvasinį sukrėtimą, pakeitė gyvenimą, todėl vyro darbovietė turėtų atlyginti šeimai padarytą moralinę žalą. Turtinės žalos atlyginti našlė nereikalavo.
Pateikdama ieškinį moteris rėmėsi orlaivio avarijos tyrimo galutine ataskaita, kurioje buvo nurodyta, jog nelaimė įvyko dėl to, kad lėktuvas atliko akrobatinę figūrą – vadinamąjį normalų suktuką. Kaip teigiama ataskaitos pastabose, tai turėjo būti daroma didesniame aukštyje. Šis faktas ataskaitoje paminėtas keletą kartų. Dėl to, pasak panevėžietės, akivaizdu, kad lėktuvą pilotavęs Vytauto Lapėno skraidymo mokyklos direktorius Darius Išganaitis nebuvo atsargus ir rūpestingas, nes akrobatinis pratimas buvo daromas esant keleiviui. „Didesnis rūpestingumas, atidumas, profesinės pareigos atlikimas būtų padėjęs išvengti nelaimės arba bent jau tokių skaudžių pasekmių“, – nurodoma J.Žiaugrienės ieškinyje.
Po 2004 metų balandį įvykusios nelaimės, kai prie Kauno nukritus sportiniam lėktuvui žuvo du žmonės, dėl draudžiamosios sutarties įsigaliojimo kilo Įstros aerodromo ir „BTA draudimo“ ginčas. Šioje civilinėje byloje bendrovė Įstros aerodromas bandė įrodyti, kad buvo apsidraudusi „BTA draudime“, todėl įvykus draudžiamajam įvykiui turėjo gauti išmoką. Įstros aerodromui taip ir nepavyko teismuose pasiekti, kad būtų išmokėtos draudimo išmokos.
Pareikalavo dviejų gyvybių
Dviejų žmonių gyvybės pareikalavęs vienmotorio sportinio lėktuvo Su-29 skrydis įvyko 2004-ųjų balandžio 19 dieną. Moderniu dviviečiu lėktuvu tądien skrido V.Lapėno skraidymo mokyklos direktorius D.Išganaitis ir mokyklos aviacijos technikas R.Žiaugrė. Pilotai po pietų pakilo iš Įstros aerodromo, kuriame įsikūrusi V.Lapėno skraidymo mokykla. Jie sėkmingai pasiekė prie Kauno esantį Aleksoto aerodromą, trumpam jame nusileido, paskui pakilo grįžti į Panevėžį. Tada lakūnas nusprendė atlikti keletą akrobatinių figūrų. Darant vieną sportinis lėktuvas statmenai rėžėsi į pakilimo tako kraštą ir subyrėjo. Prieš keletą dienų 37-ąjį gimtadienį atšventusiam panevėžiečiui R.Žiaugrei medikai padėti jau nebegalėjo – vyras žuvo vietoje. Daugybinius kaulų lūžius ir galvos traumą patyręs profesionalus lakūnas, Europos akrobatinio skraidymo vicečempionas D.Išganaitis buvo skubiai išgabentas į Kauno klinikas. Po dviejų parų sužalotasis mirė.
Dėl lėktuvo katastrofos Kauno miesto apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, vėliau byla buvo nutraukta. Panevėžiečio R.Žiaugrės mirtis pripažinta nelaimingu atsitikimu darbe.
Dalia MEŠKONYTĖ
