Narkotikus bent kartą gyvenime yra išbandę 8,2 proc. Lietuvos gyventojų. Jų teigimu, narkotikų gauti nesunku, nes prekybos vietos gerai žinomos. Atrodytų, nekyla abejonių, kur link turėtų būti nukreiptos valstybės pastangos siekiant įveikti narkomaniją. Tačiau Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programos prioritetai kiti. Net 8 milijonai litų iš 9 milijonų, skirtų jai įgyvendinti, atitenka 5 šalyje veikiančių Priklausomybės ligų centrų išlaikymui.
Jie lyg ir atlieka gerą darbą – gydo įklimpusiuosius į narkotikų liūną prieštaringai vertinama pakaitine metadono terapija, teikia jiems kitą medicinos pagalbą, keičia švirkštus. Tik ar tai galima pavadinti narkomanijos prevencija? Seimo narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė, vertindama metadono bei švirkštų keitimo programas, piktinasi: “Ar Lietuva yra tokia turtinga, kad nemokamai didintų žmonių priklausomybę nuo jų žalingų įpročių?”
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Vidmantas Žiemelis įsitikinęs, jog narkotikai neįveikiami narkotikais, o jų pakaitalai tik užmaskuoja vengimą spręsti problemą. Todėl narkotikų pakaitalai turėtų būti naudojami tik tam tikrą laiką, sunkioms priklausomybės formoms gydyti. Jei į narkotikų liūną įklimpta dar ne taip giliai, jie nepadės atsikratyti ligos, o virs nuodu.
Naują diskusijų apie gydymą metadonu bangą sukėlė “Europos Sąjungos kovos su narkotikais strategijos 2005-2012 metams” ir ją lydinčio “Veiksmų plano 2005-2008 metams” svarstymas Seime praėjusią savaitę. Lietuva turi taip pat pateikti savo poziciją bei siūlymus šiems dokumentams, kuriuose planuojama toliau plėtoti žalos mažinimo programas. Tačiau skirtingų institucijų nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė.
Nusikalstamumo prevencijos centras ir Švietimo bei mokslo ministerija abejoja programų tikslingumu ir siūlo jų atsisakyti. JAV, kur ir pradėta taikyti metadono terapija, jau spėjo įsitikinti, kad ji davė daugiau žalos nei naudos. Tyrimai parodė, kad metadonas – ne vaistas, o nuodas, didinantis priklausomybę. Tuo tarpu Vidaus reikalų ministerija, Narkotikų ir kontrolės departamentas pasisako už tolesnį žalos mažinimo programų vykdymą.
Tokia pozicija V.Žiemeliui kelia nerimą. Jis pateikia duomenis, kad gydymas metadonu Lietuvoje nedavė gerų rezultatų. Per dešimtmetį iš 59 narkomanų, dalyvavusių metadono programoje, narkotikų priklausomybės atsisakė tik 6. AIDS centro direktorius Saulius Čaplinskas atkreipia dėmesį, kad metadono terapija ir švirkštų keitimas iš pradžių tarnavusi kaip ŽIV/AIDS ir kitų infekcijų prevencijos priemonė, vėliau tapo gydymo metodu, mažai ką bendro turinčiu su prevencija.
Išgirdę apie pasiūlymus nutraukti žalos mažinimo programas sunerimo jose dalyvaujantys asmenys. Juos vienijanti koalicija “Galiu gyventi” išplatino pareiškimą, kuriame įtikinėjama, jog tai ir kitose šalyse plačiai naudojama efektyvi ŽIV/AIDS, hepatitų prevencijos priemonė, be to, gydymas metadonu mažina opioidų vartojimą, gerina besigydančiųjų sveikatos būklę.
Tačiau akivaizdu, jog tai – gydymas, narkomanijos pasekmių švelninimas, o ne prevencija, kuriai Lietuvoje neskiriama nei dėmesio, nei pinigų. Kol neturime aiškios narkomanijos prevencijos strategijos, bandoma įteisinti abejones keliančius metodus, kaip, pavyzdžiui, priverstinis mokinių testavimas mokyklose.
Matyt, dėl to atsiranda ir su sveiku protu nesuderinami šiurpą tėvams keliantys leidiniai, tokie kaip Atviros Lietuvos fondo išleista knygelė mokytojams “Alkoholis ir kiti narkotikai”. Joje siūloma užduotis mokiniams – išvardyti be receptų parduodamus vaistus, sukeliančius mieguistumą, pripratimą, bei stimuliuojamuosius preparatus ir netgi parašyti, kokioje artimiausioje vaistinėje jie parduodami.
V.Aleknaitė-Abramikienė baiminasi, kad tai gali sužadinti vaikų smalsumą ir įvardija kaip narkomanijos propagandą. Fondas, remiamas garsaus filantropo Dž.Sorošo, kurio veikla kelia abejonių, ginasi, kad leidinys kvaišalų nepropaguoja. Tačiau Seimo Teisės ir teisėtvarkos bei Europos komitetai ketina kreiptis į teisėsaugos institucijas, kurios turės išsiaiškinti, kaip vertinti tokius leidinius.
“Info.lt”
