Miesto Taryba pritarė Savivaldybės Turto valdymo poskyrio
specialistams, kad du kartus degęs Rožių gatvės 8-asis namas nebetinkamas
gyventi. Jame gyvenusius romų tautybės žmones (penkias šeimas, aštuoniolika
gyventojų) nuspręsta apgyvendinti dviejuose mažuose buteliuose Smėlynės gatvės
43-iajame name, kuriais kaip pagalbinėmis patalpomis beveik dešimt metų
naudojosi kiti to namo gyventojai. Pastarieji “Sekundei” sakė, kad išgirdę
Tarybos sprendimą patyrė šoką, o vieno buto savininkas Ričardas Partikas
pareiškė, kad čigonai kaimynais taps tik per jo lavoną.
Iš vieno laužo į kitą
Šią žiemą Savivaldybei priklausantis Rožių g. 8-asis namas, kuriame gyveno kelios romų tautybės šeimos, du kartus degė.
Po gaisrų ir taip buvęs gana netvarkingas namas tapo nebetinkamas gyventi. Savivaldybės turto valdymo specialistai nesurado kitos išeities ir pasiūlė žmonėms gyvenamąjį plotą suteikti Smėlynės gatvėje, priešais buvusį Kauno gastronomą.
Smėlynės g. 43-iajame šešiabučiame name dalis butų privatizuota, kiti – priklauso Savivaldybei. Tarybos posėdyje vieno buto savininkas R.Partikas bandė aiškinti, kad prieš devynerius su puse metų jam ir kaimynų Narbutų šeimai buvo leista naudotis dviem laisvais butais kaip pagalbinėmis patalpomis. Anot vyriškio, namas yra avarinis ir 70 proc. susidėvėjęs. Vyriškis norėjo išgirsti, kas grąžins beveik per dešimt metų patalpoms prižiūrėti ir remontuoti išleistas lėšas, nes nuo vibracijos (namas stovi prie pat judrios Smėlynės gatvės) krinta tinkas. R.Partikas neatmetė galimybės kreiptis į teisėtvarkos institucijas.
Politikai palaikė padegėlius
Turto valdymo poskyrio specialistai paaiškino, kad minėtų patalpų nuomos sutartis su gyventojais nebuvo sudaryta. Jie tuos metus patalpomis naudojosi nemokamai. Dabar Savivaldybei prireikus patalpų, jos bus skiriamos nuo gaisro nukentėjusioms romų tautybės šeimoms.
Vieno iš namo savininko R.Partiko nepalaikė Tarbos narys Vidas Balakauskas. Jis teigė, kad dvi šeimos daugelį metų naudojosi Savivaldybei priklausančiomis patalpomis ir už tai nieko nemokėjo. “Reikalą turime su šeimomis, kurios gyvena name be langų, apdegusias angas paramsčiusios kartono lakštais,- konstatavo Julius Beinortas.- Taip, galime turėti problemų, bet čigonai – irgi žmonės”. Politikas pageidavo, kad ateityje būtų praplėstas Savivaldybei priklausančio socialinio būsto fondas. Tada pasirinkimas būtų didesnis.
Remontavo polietilenu
Beje, Smėlynės g. 43-iasis namas yra vienas iš prasčiausiai šioje gatvėje atrodančių namų: nublukęs, pro nukritusį tinką matosi balanos, kurios neva remontuojant Savivaldybei priklausantį būstą buvo užkaltos polietileno plėvele. Dar baisiau atrodo netoli gatvės prieš daugiabutį, kurio pirmame aukšte anksčiau veikė Kauno gastronomas, esantys mediniai sandėliukai. Juose saugomos ne tik malkos, kiti gyventojų daiktai, bet ir įrengti tualetai, paplavų duobė. Jei Visuomenės sveikatos centro darbuotojai pasidomėtų tokia vos ne miesto centre esančia išviete, Savivaldybei veikiausiai atsirūgtų…
Ar verta remontuoti namą?
Apžiūrėjus minėtą namą beliktų pritarti R.Partiko išsakytoms mintims, kad namas yra tikrai avarinis. Miesto valdžia jau turėjo pasirūpinti, kad jis ir antisanitariniai sandėliukai būti nugriauti, o esanti nemaža teritorija būtų panaudota kitoms reikmėms. Per miestą važiuojantieji link Rygos tokia “estetika” tikrai nesižavi. “Kaip remontuosi,- “Sekundei” sakė R.Partikas,- kai daugiau kaip pusė namo priklauso Savivaldybei. Butų ūkis remontavo kaminą, stogą sulaužė, o ištrupėjusį tinką užkalė polietileno plėvele. Name elektros instaliacija tokia, kad bet kada gali kilti gaisras. Gali neprireikti nė čigonų. Jau kalbėjausi su advokatais ir čigonai name bus apgyvendinti tik per mano lavoną. Arba jie vieni čia bus, arba manęs nebebus”.
R.Partikas aiškino, kad namas statytas 1933 metais, jis nebeturi pamatų ir yra avarinis. Anot jo, tris kartus jau degė elektros instaliacija, laimei, žmonės gaisrą laiku pastebėjo. Vyriškis neslėpė, kad namas karkasinis, iš vidaus ir išorės apkaltas balanomis ir aptinkuotas. Jo teigimu, pakanka iš sienos ištraukti vinį, kad per skylę pūstų vėjas.
Krosnį kūrena visą parą
Rolandas Narbutas teigė, kad buto neprivatizavęs, nes to nenorėjęs jo amžinatilsį tėtis. Anot jo, jei namas avarinis, jokie nauji gyventojai negali būti jame apgyvendinami. Jei yra laisvų patalpų, jos gali būti nusipirkti arba išsinuomoti siūlomos tik tame name gyvenantiems žmonėms. R.Narbutas patvirtino, kad namas yra apgailėtinos būklės ir norint nesušalti reikia dieną naktį kūrenti krosnį.
Dar negana aludės
“O Jėzus, Marija,- apie numatomą romų tautybės žmonių apgyvendinimą išgirdusi sakė būrį anūkių saugojusi Danguolė Šveikauskienė.- Pirmame aukšte buvo aludė, o dabar dar čigonų taborą apgyvendins…Gudriai Savivaldybė veikia: davė žmonėms patalpas, o dabar atima. Čia namas be jokių patogumų. Vandenį tenka neštis iš Senamiesčio gatvėje esančios kolonėlės. Kanalizaciją atstoja sandėliukuose esanti paplavų duobė. Sandėliukuose – ir žmonių tualetai. Galvojome, kad už aludę negali būti nieko blogiau, tačiau, pasirodo, klydome.”
Nuomonė iš šalies
Pro šalį ėjęs, tačiau nepanoręs prisistatyti ir fotografuotis vyriškis iš pradžių juokavo, kad prie namo ir apie sandėliukus esančioje teritorijoje čigonai galės arklius ganyti. Galbūt neblogai arklys atrodytų ir balkone, tačiau matant namo būklę, jo neatlaikytų. Vėliau žmogus jau rimtai pridūrė, kad tik kvaila ir akla valdžia gali laikyti tokias griuvenas, užuot už didelius pinigus pardavusi žemės sklypą ir gyventojus aprūpinusi normaliu būstu.
Gintautas Subačius
tel. (8-655) 04726, gintas@sekunde.com
