Namai po remonto: kaip atsikratyti dulkių ir kvapų

Remonto pabaiga dar nereiškia, kad būstas jau paruoštas gyvenimui.

Net ir išnešus įrankius bei statybines atliekas, ore ir ant paviršių lieka smulkių gipso, glaisto, cemento ar medienos dalelių, o nauji dažai, lakas, klijai ir grindų dangos kurį laiką gali skleisti intensyvų kvapą.

Paprasto grindų išplovimo dažniausiai nepakanka. Statybinės dulkės prasiskverbia į spinteles, radiatorius, ventiliacijos angas ir kitus sunkiai pastebimus kampus, o pakilusios į orą vėl nusėda ant jau nuvalytų paviršių. Todėl namus po remonto reikia valyti nuosekliai, neskubant ir laikantis tinkamos darbų eilės.

Pirmiausia pašalinkite dulkių ir kvapų šaltinius

Prieš pradedant generalinį valymą iš patalpų reikėtų išnešti visas statybines atliekas, tuščias dažų, klijų ir kitų priemonių pakuotes, kartoną, apsaugines plėveles bei likusias apdailos medžiagas.

Atidaryti dažų, tirpiklių ar lakų indai neturėtų būti laikomi gyvenamosiose patalpose. Net ir sandariai uždaryti, jie gali skleisti kvapą, todėl likučius geriau perkelti į gerai vėdinamą, gamintojo nurodytas laikymo sąlygas atitinkančią vietą. Cheminių priemonių negalima pilstyti į gėrimų ar maisto indus.

Prieš valant taip pat verta įsitikinti, kad glaistas, dažai, lakas ir siūlių užpildai visiškai išdžiūvę. Pradėjus drėgnai valyti per anksti, galima pažeisti šviežiai padengtus paviršius.

Vėdinkite ne tik remonto metu

Vienas svarbiausių būdų sumažinti po remonto likusius kvapus ir ore sklandančių dalelių kiekį – intensyvus patalpų vėdinimas. JAV aplinkos apsaugos agentūra rekomenduoja vėdinimą tęsti ir baigus dažymo, grindų klojimo bei kitus darbus, kurių metu naudojamos kvapus ir lakiuosius organinius junginius išskiriančios medžiagos.

Geriausia kelis kartus per dieną trumpam plačiai atverti langus ir sukelti skersvėjį. Vėsiuoju metų laiku toks trumpas, intensyvus vėdinimas naudingesnis nei ilgai laikomas pravertas langas – patalpos greičiau gauna šviežio oro, bet mažiau atšąla sienos ir baldai.

Jeigu įmanoma, galima naudoti ventiliatorių, nukreiptą pro langą į lauką. Jis padės pašalinti užterštą orą, o ne vien paskirstys jį po kambarį. Virtuvės ar vonios ištraukiamąją ventiliaciją taip pat galima įjungti, tačiau būtina užtikrinti, kad į patalpas patektų šviežio oro.

Valykite nuo viršaus į apačią

Po remonto namus svarbu valyti teisinga eilės tvarka. Pradėjus nuo grindų, o vėliau valant sienas, šviestuvus ir spintelių viršų, dulkės vėl nubyrės žemyn ir darbą teks kartoti.

Rekomenduojama tokia tvarka:

1. Lubos, šviestuvai ir aukščiausios lentynos.
2. Sienos, durys, langai ir spintos.
3. Radiatoriai, palangės, grindjuostės ir elektros lizdų išorė.
4. Baldai ir buitinė technika.
5. Grindys.

Prieš valymą verta užsidėti pirštines ir respiratorių, ypač jeigu dulkių daug arba žmogus jautrus alergenams. Statybinės ir kitos kietosios dalelės gali dirginti akis, nosį bei kvėpavimo takus.

Nešluokite sausų statybinių dulkių

Vienas dažniausių netinkamų sprendimų – dulkes šluoti sausa šluota. Taip smulkios dalelės pakeliamos į orą ir pasklinda po visus namus.

Pirmiausia paviršius reikėtų išsiurbti. Geriausiai tinka statybinis arba gerą filtravimo sistemą turintis dulkių siurblys. HEPA filtras padeda sulaikyti dalį smulkių dalelių ir sumažina tikimybę, kad susiurbtos dulkės vėl bus išpučiamos į patalpą.

Paprastas buitinis dulkių siurblys gali būti nepritaikytas dideliam gipso ar cemento dulkių kiekiui. Smulkios dalelės greitai užkemša filtrus ir gali sugadinti įrenginį, todėl prieš naudojant būtina perskaityti gamintojo instrukciją. Jei dulkių sluoksnis storas, saugiau išsinuomoti statybinį siurblį.

Siurbti reikėtų lėtai, kelis kartus pereinant tą pačią vietą. Ypatingą dėmesį verta skirti kampams, grindjuostėms, tarpams tarp lentų, radiatorių vidui, spintų viršui ir vietoms po baldais.

Sienas valykite atsargiai

Ant sienų taip pat nusėda nemažai dulkių. Jas pirmiausia galima pašalinti dulkių siurbliu su minkštu antgaliu arba sausa mikropluošto šluoste.

Drėgnai valyti galima tik plaunamais dažais padengtas sienas. Prieš imantis viso paviršiaus, pasirinktą priemonę reikėtų išbandyti mažai matomoje vietoje. Matiniai ir tamsūs dažai jautresni trynimui – pernelyg drėgna ar šiurkšti šluostė gali palikti blizgių dėmių bei ruožų.

Tapetų nereikėtų šlapinti, nebent gamintojas aiškiai nurodo, kad juos galima plauti. Dažniausiai pakanka atsargiai nusiurbti minkštu šepečiu.

Drėgnam valymui pakanka paprastų priemonių

Pašalinus sausas dulkes, paviršius galima valyti šiek tiek sudrėkinta mikropluošto šluoste. Ji turi būti drėgna, bet ne šlapia – per daug vandens gali pakenkti laminatui, medinėms grindims, baldų plokštėms ar šviežiai nudažytiems paviršiams.

Patogu naudoti du kibirus: viename laikyti švarų vandenį su nedideliu kiekiu neutralios valymo priemonės, kitame skalauti nešvarią šluostę. Vandenį reikėtų keisti dažnai. Plaunant visus namus tuo pačiu papilkėjusiu vandeniu, statybinės dulkės tik paskleidžiamos ant kitų paviršių.

Stiprių dezinfekantų paprastai nereikia. Kur kas svarbiau kruopščiai pašalinti dulkes ir nešvarumus. Skirtingų valiklių negalima maišyti. Ypač pavojinga chloro turinčias priemones maišyti su actu, rūgštiniais valikliais ar amoniako turinčiais produktais, nes gali išsiskirti nuodingos dujos.

Grindis greičiausiai teks plauti kelis kartus

Pirmą kartą išsiurbus ir išplovus grindis jos gali atrodyti švarios, tačiau išdžiūvus dažnai išryškėja pilkšvas apnašų sluoksnis. Tai normalu – smulkios dulkės ištirpsta vandenyje ir pasiskirsto po paviršių.

Todėl grindis verta plauti bent du kartus. Pirmasis plovimas pašalina didžiąją nešvarumų dalį, antrasis – likusias apnašas. Jeigu remontas buvo didelis, kitą dieną grindis gali tekti išsiurbti ir išplauti dar kartą, nes ore likusios dalelės palaipsniui nusėda.

Valymo priemonę būtina rinktis pagal grindų tipą. Laminatui ir medinėms grindims reikia kuo mažiau vandens, o plyteles galima valyti drėgniau. Naujai įrengtų grindų nereikėtų plauti agresyviais rūgštiniais ar šarminiais valikliais, jeigu jų nerekomenduoja dangos ar glaisto gamintojas.

Nepamirškite paslėptų vietų

Net kruopščiai sutvarkytas kambarys gali greitai vėl apdulkėti, jei nebuvo išvalytos mažiau matomos vietos. Būtina nuvalyti durų staktų ir varčių viršų, spintelių vidų, lentynų laikiklius, radiatorių tarpelius, palanges, užuolaidų karnizus, šviestuvus ir grindjuostes.

Dulkės kaupiasi ir ventiliacijos grotelėse. Jas galima nuimti, išsiurbti ir, jeigu leidžia konstrukcija, nuplauti. Jeigu remonto metu veikė rekuperatorius, kondicionierius ar kita mechaninio vėdinimo sistema, reikėtų patikrinti jos filtrus. Stipriai užterštus filtrus paprastai tenka pakeisti pagal įrenginio gamintojo rekomendacijas.

Vis dėlto visos ortakių sistemos valyti vien dėl įtarimo nebūtina. Pirmiausia verta patikrinti filtrus, groteles ir lengvai pasiekiamas vietas, o specialistus kviesti tada, kai ortakiuose matyti daug šiukšlių, pelėsio požymių arba sistema veikia netinkamai.

Kaip greičiau pašalinti dažų ir klijų kvapą

Dažų, lako, silikono ar naujos grindų dangos kvapo nereikėtų mėginti vien užmaskuoti oro gaivikliais. Jie nepašalina kvapo šaltinio ir į patalpų orą gali pridėti dar daugiau kvapiųjų medžiagų.

Veiksmingiausi žingsniai yra šie:

• pašalinti iš patalpų likusias medžiagas ir jų pakuotes;
• reguliariai intensyviai vėdinti;
• palaikyti gamintojo nurodytą temperatūrą ir drėgmę, kad medžiagos tinkamai džiūtų;
• išplauti kietus paviršius;
• išskalbti užuolaidas, pledus, pagalvėlių užvalkalus ir kitus kvapus sugėrusius tekstilės gaminius.

Atviri indeliai su valgomąja soda ar aktyvintąja anglimi gali šiek tiek sumažinti kai kuriuos kvapus uždarose spintelėse ar nedidelėse patalpose, tačiau jie nepakeičia vėdinimo ir kvapo šaltinio pašalinimo.

Oro valytuvas su HEPA filtru gali padėti sumažinti ore esančių dulkių kiekį, tačiau vien jis neišspręs visų problemų ir nepašalins daugumos dujinių teršalų. Oro valymas turėtų būti tik papildoma priemonė greta vėdinimo ir kruopštaus valymo.

Ozonatorių namuose geriau nenaudoti

Kartais po remonto kvapus siūloma šalinti ozonatoriumi. Tačiau ozonas dirgina plaučius, o didesnė jo koncentracija gali būti kenksminga žmonėms ir gyvūnams. JAV aplinkos apsaugos agentūra nerekomenduoja pasikliauti ozoną gaminančiais prietaisais kaip saugiu įprastu patalpų oro valymo būdu.

Ypač nereikėtų ozonatoriaus naudoti patalpoje, kurioje yra žmonių, augintinių ar augalų. Saugiau šalinti patį kvapo šaltinį, vėdinti ir naudoti mechaninį oro filtravimą.

Kada kvapas gali signalizuoti apie problemą

Įprastas dažų ar klijų kvapas turėtų palaipsniui silpnėti. Jeigu kvapas išlieka labai intensyvus, graužia akis, sukelia kosulį, galvos skausmą ar pykinimą, patalpose geriau ilgai nebūti. Jas reikia intensyviai išvėdinti ir patikrinti, ar visos naudotos medžiagos tinkamai sukietėjo bei buvo naudojamos pagal instrukcijas.

Drėgmės, pelėsio, kanalizacijos ar degėsių kvapo nereikėtų laikyti įprastu remonto padariniu. Jis gali rodyti vandentiekio, nuotekų, elektros instaliacijos, vėdinimo ar drėgmės problemas. Tokiu atveju kvapą maskuoti beprasmiška – būtina rasti ir pašalinti jo priežastį.

Paskutinis valymas – po paros

Net ir kruopščiai išvalius namus, verta palaukti parą ir dar kartą apžiūrėti paviršius ryškioje dienos šviesoje. Dažniausiai ant palangių, grindų, juodų baldų ir blizgių paviršių bus matyti naujai nusėdusių dulkių.

Paskutiniam etapui paprastai pakanka dar kartą išsiurbti grindis, drėgna šluoste nuvalyti horizontalius paviršius ir išplauti dažniausiai naudojamas patalpas. Tik tada verta kabinti užuolaidas, tiesti kilimus, dėti patalynę ir grąžinti į vietas dekoracijas.

Tinkamai suplanuotas valymas po remonto reikalauja daugiau laiko nei įprastas namų tvarkymas, tačiau nuoseklus darbas leidžia išvengti nuolatinio dulkių sluoksnio, apsaugoti naujus paviršius ir greičiau susigrąžinti švarius, gaivius bei gyventi paruoštus namus.