Panevėžio savivaldybei, užsibrėžusiai žūtbūt miesto centre pastatyti nakvynės namus, dabar tenka sukti galvą nebe dėl pasipiktinusių vietos gyventojų maišto, o su žiburiu ieškoti statybininkų.
Savivaldybės kišenėje jau guli savo ir Europos Sąjungos skirtųjų apie 2 mln. Lt, bet už juos nepavyksta pasamdyti rangovų, sutiksiančių Socialinių paslaugų centro kieme Teatro g. pastatyti 880 kv. m pastogę benamiams.
Pirmasis statybos darbų viešųjų pirkimų konkursas baigėsi nesėkme. Nors konkursui pasiūlymus pateikė net šešios statybos įmonės, Savivaldybė laimėtojo neišsirinko dėl per didelio statybininkų apetito. Socialinių paslaugų centro direktoriaus Valdemaro Misevičiaus teigimu, mažiausią kainą pasiūlęs dalyvis užsiprašė 2,5 mln. Lt, brangiausias pasiūlymas pastatyti nakvynės namus siekė gerokai per 3 mln. Lt.
Analogiški nakvynės namai Jonavoje pastatyti už dar mažiau nei planuoja Panevėžys – maždaug 1,5 mln. Lt.
Perspektyva – brangstančios statybos
Panevėžio savivaldybė žada paskelbti antrąjį konkursą. Jei ir vėl neatsirastų sutinkančiųjų imtis nakvynės namų statybų už 2 mln. Lt, Panevėžio valdininkai trečią kartą ieškoti statybininkų nebeturės laiko. Už Europos Sąjungos paramą nakvynės namus ketinančią statyti Savivaldybę spaudžia projekto terminai.
Administracijos direktorės Kristinos Vareikienės teigimu, su statybininkais rangos sutartį būtina pasirašyti dar šiais metais, nes iki birželio pabaigos jau privaloma turėti statybos leidimą. Tokiu atveju statybininkams liktų vos pusmetis. Panevėžio savivaldybė įsipareigojusi Europos Sąjungos paramos skirstytojai Centrinei projektų valdymo agentūrai, kad 2015-ųjų kovą nakvynės namai jau stovės Teatro g.
Savivaldybę spaudžiantys terminai statybos organizacijoms turėtų kelti džiaugsmą. Jei šios kategoriškai siūlys didesnę nei 2 mln. Lt kainą, valdininkams teks prašyti politikų padidinti Savivaldybės indėlį į statybas.
K. Vareikienė neatmeta, kad veikiausiai to nebus išvengta.
„Bandom skelbti antrąjį konkursą, nes turim dar šiek tiek laiko ir mažą viltį. Bet jau trečiojo skelbti neturėtume laiko – eitume į Tarybą prašyti padidinti Savivaldybės dalį“, – pripažįsta administracijos direktorė.
Įtaria susitarimus
Toks administracijos prašymas taptų rimtu egzaminu pastaruoju metu solidarumu nepasižyminčiai valdančiajai daugumai. Net liepą vykusiame Tarybos posėdyje balsuojant dėl vietos benamių užuovėjai, koalicijoje nuomonės išsiskyrė.
Kad Nakvynės namai iškiltų Teatro g., tąkart pasisakė 12-a valdančiosios daugumos atstovų. Tiek balsų užteko tik todėl, kad posėdyje dalyvavo ne 31-as Tarybos narys, o tik 23. Miesto vadovų pagrindinis argumentas įtikinėjant politikus palaikyti šį abejotiną projektą buvo grėsmė prarasti ES jam skiriamą milijoną litų.
Tačiau po to netgi kai kurie konservatoriai kritikavo tokį kolegų sprendimą, sukėlusį didelį Teatro ir aplinkinių gatvelių gyventojų pasipiktinimą.
Nakvynės namų statybai prieštaravę politikai įtaria, kad vienas po kito skelbiami konkursai rangovams gali būti tik priedanga.
„Iš po šitų nakvynės namų kyšo kažkieno ausys. Esu tikras, kad konkurso dalyviai kainą siūlo didesnę nei Savivaldybė išgali mokėti, nes žino, kad vis tiek administracija prašys Tarybos dar pridėti“, – mano A. Petrauskas.
Anot jo, Savivaldybė, pasirinkusi nakvynės namams vietą Teatro g., nuėjo pačiu lengviausiu keliu. Jo nuomone, užuot išleidusi porą milijonų litų jų statybai, galėjo kur kas mažiau investuoti į Krašto apsaugos ministerijos žinioje esančio ir jai nereikalingo nenaudojamo pastato, buvusio bendrabučio, rekonstrukciją.
Abejonių dėl dar nė neprasidėjusių nakvynės namų statybų turinti „valstietė“ Gema Umbrasienė įsitikinusi, kad jų pabrangimas buvo numatytas iš anksto.
„Tai įprasta ir ydinga Savivaldybės administracijos praktika: sužavėti Tarybos daugumą protinga kaina, gauti jos pritarimą, o pradėjus vykdyti projektą paprašyti dar pinigų. Sugraudinta Taryba dažniausiai jų duoda ir tai įkvepia konkursų dalyvius nesikuklinti dėl siūlomos kainos“, – teigė politikė.
Konkursų maratonas tampa tradicija
Begaliniai viešųjų pirkimų konkursai rangos darbams atlikti Panevėžio savivaldybėje – nebe išimtis, o įprasta praktika.
Nevėžio upę išvalyti už 1,6 mln. Lt panevėžiečiai rangovų ieškojo net porą metų ir surado tik iš devinto karto. Per tą laiką Savivaldybės administraciją ne kartą prašė Tarybos padidinti Savivaldybės indėlį keliais šimtais tūkstančių litų.
Politikams nepasidavus vis dėlto atsirado įmonė iš Visagino, sutikusi iš dviejų kilometrų Nevėžio ruožo išvalyti užpelkėjusį dumblą už tiek, kiek tam kišenėje turėjo Savivaldybė. Tačiau pigūs rangovai miestui atsirūgo.
Visaginiečių įmonė „Vandens erdvė“ iš Panevėžio išsikraustė pareiškusi, kad jai upėje per mažai dumblo. Upės valymo projekto sąlygos numato, kad rangovas privalo išsiurbti 34 tūkst. kub. m dumblo.
Tokį jo kiekį apskaičiavo prieš skelbiant rangos darbų konkursą Savivaldybės samdyti ekspertai. Tuo metu „Vandens erdvė“ apskaičiavo geriausiu atveju surasianti 12 tūkst. kub. m. Jei „Vandens erdvė“ neįgyvendins projekte numatytų užduočių, jiems negalės būti sumokėta visa numatyta suma.
Kiek iš tiesų Nevėžio dugne prisikaupę dumblo, atsakyti turėtų Savivaldybės pasamdyti Lietuvos agrarinio ir miškų mokslų centro filialo Agrocheminių tyrimų laboratorijos specialistai, praėjusią savaitę paėmę upės dugno grunto pavyzdžius.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
