Jeigu jums darosi sunku pasiekti savo
pakaušį, ką nors dirbti iškėlus ranką arba ją atmesti atgal velkantis švarką, o
gulantis vakare miegoti visai ne tas pats, kurį petį prigulti, siūlau šį
straipsnį būtinai perskaityti.
Peties sąnarys yra ypatingas tuo, kad jį sudaro visai maža sąnario duobutė, į kurią įsistato didelį sferinį paviršių turinti žastikaulio galva. Būtent todėl šis sąnarys išsiskiria iš kitų. Be to, jis gali daryti labai įvairius didelės amplitudės judesius. Šio sąnario stabilumą užtikrina gausi raiščių sistema ir raumenų sausgyslės. Užtikrina tol, kol ši sistema nesusidėvi. Susidėvėjimą lemia ne tik fiziniai krūviai, tenkantys šiam sąnariui, bet bendra organizmo būklė, prasidėję senėjimo procesai, įvairios medžiagų apykaitos problemos. Anaiptol ne paskutinę vietą tarp šių priežasčių užima sąnario traumos. Dėl jų sąnarį supančios struktūros praranda elastingumą, tamprumą (o tai sumažina sąnario galimybę judėti), pradeda įtrūkinėti, kol galop visai susidėvi, suplyšta. Organizmas bando jas „sulopyti“ druskų sankaupomis, tai dar labiau sutrikdo judesių amplitudę. Galop pradeda nusidėvėti ir sąnario kremzlės. Dingsta sąnario laisvumas, ir žmogus pradeda jausti sustingimą, ypač rytais arba ilgiau pabuvęs ramybės būsenos.
Kol procesas dar toli nepažengęs, pamankštinęs petį, žmogus dar gali dirbti ir tąja ranka, tačiau, procesui progresuojant, skausmas beveik nebepraeina, o darosi vis atkaklesnis, ima varginti ir naktį. Žmogus nebegali gulėti ant to peties, sunkiai suranda patogią padėtį miegoti. Neretai tenka atsibusti ir naktį, ieškoti kitos padėties arba atsikėlus ranką mankštinti, gerti vaistus nuo skausmo.
Gydymo rezultatus dažniausiai lemia du pagrindiniai faktoriai: sąnario ir aplinkinių audinių pakenkimo laipsnis ir kaip uoliai pacientas vykdo gydytojo nurodymus. Problema yra ta, kad neretai vienas iš pagrindinių gydymo elementų yra su nuo skausmo ir fizioterapinėmis procedūromis derinama mankšta ir masažai, neleidžiantys sąnariui stingti toliau. Neretai šios priemonės gana sėkmingai (derinant kartu su kai kuriais medikamentais ir maisto papildais) sugrąžina prarastą audinių elastingumą, pagerina kraujotaką sąnaryje, taigi – ir sąnario mitybą. Deja, požiūris į mankštas daugelio žmonių sąmonėje iki šiol nėra pozityvus – pradėjęs vartoti vaistus nuo skausmo ir pajutęs neabejotiną pagerėjimą, neretas numoja ranka į tolesnį mankštinimą, neretai savarankiškai padidina vaistų dozę ir atvyksta pas gydytoją, kai šie vaistai jau nebeveikia. Tada neretai nebepadeda joks gydymas, reikia chirurginės sąnario rekonstrukcijos. O jos sėkmę lemia sąnario pakenkimo pobūdis ir laipsnis. Todėl norėčiau nuoširdžiai paraginti ateiti pas gydytoją nelaukiant, kol atsiras atkaklūs naktiniai skausmai ar sąnarys visai sustings, rimtai pažiūrėti į tokį „nerimtą“ gydymą kaip mankštos ir visą kompleksą reabilitacinių procedūrų – jos paprastai skiriamos po peties sąnario traumų.
Be to, praleidžiant darbo dieną prie kompiuterių ar popierių ant rašomojo stalo, būtina prisiminti, kad pagrindinė sveikų sąnarių išsaugojimo sąlyga yra judėjimas, todėl bendro pobūdžio mankštos, profilaktiniai masažai, plaukymas, pirtys ir panašūs dalykai, aktyvinantys medžiagų apykaitą, rekomenduotini visiems ir ypač tiems, kurie dirba fiziškai pernelyg ramų darbą.
Jonas Račkauskas,
gydytojas
