Eilinį kartą „psichologinę ribą“ viršijusi benzino kaina visai pagrįstai siutina vairuotojus. Bet dažniausiai viskas baigiasi tik paburnojimu – viršijus vieną psichologinę ribą, pradedama laukti kitos, o reali degalų paklausa keičiasi nežymiai.
Vartotojų išlaidos degalams sudaro gerokai mažesnę dalį nei, pavyzdžiui, maistui, tad pasikeitę skaičiai degalinių švieslentėse didelės sumaišties vartotojų piniginėse nesukelia.
Statistikos departamento duomenimis, degalams tenka apie 6,6 proc. visų vartojimo išlaidų. Vadinasi, pabrangus benzinui 10 proc. (tiek jis pabrango per pastaruosius tris mėnesius), bendros vartotojų išlaidos padidėjo mažiau 0,7 proc. Nesmagu, bet pakeliama.
Tačiau jeigu naftos (o tuo pačiu – ir degalų) kainos ganėtinai ilgą laiką išsilaikys aukštame lygyje, didės ne tik vairuotojų išlaidos degalams, bet ir daugelio kitų prekių bei paslaugų kainos. Tuomet neigiamą naftos kainų poveikį pajus beveik visi vartotojai, o brangi nafta pradės stabdyti viso pasaulio ekonomikos augimą.
Panašu, kad kol kas naftos kaina dar yra palyginti normaliame lygyje.
Europos Sąjungos ekonomikos ir pinigų politikos komisaro Oli Rehno teigimu, 10 proc. pabrangusi nafta gali sumažinti pasaulio ekonomikos augimą 0,1 proc. punkto. Europos Komisija (EK) tikisi, kad šiemet vidutinė naftos kaina sieks 100 dolerių už barelį, ir tokia kaina neturėtų daryti neigiamos įtakos Europos ūkiui. Infliacija, nors jos prognozė ir padidinta, taip pat neturėtų daug viršyti Europos centrinio banko siektiną ribą – 2 proc.
Dabartinė naftos kaina prognozuojamą 100 dolerių ribą viršija kiek daugiau nei 10 proc. Vis dėlto net jei ji visus metus išsilaikys tokia pat, 0,1 proc. punkto sumažėsiantis ekonomikos augimas nėra dramatiškas pokytis. Tiesa, jeigu nafta brangs dar labiau, tuomet ir poveikis ekonomikai bus didesnis.
Bet kokiu atveju, remiantis EK prognozėmis, vairuotojai neturėtų tikėtis, kad degalų kainos nukris iki praėjusių metų lygio. Pernai vidutinė naftos kaina buvo 80 JAV dolerių už barelį.
Dėl dabartinių naftos kainų kol kas ramus ir JAV Federalinio rezervų banko vadovas Benas Bernanke. Jis įsitikinęs, kad nors daugelis vartotojų neigiamai vertina kylančias benzino kainas JAV, jos nekelia didelio pavojaus ekonomikos atsigavimui. Rizika dėl išaugsiančios infliacijos taip pat yra minimali.
Iki šiol naftos kainą į viršų kėlė sąmyšis Libijoje. Šioje šalyje naftos gavyba sumažėjo maždaug per pusę, nes dėl neramumų darbuotojai paliko naftos gavybos bendroves. Tačiau Libija, nors ir yra svarbus naftos tiekėjas kai kurioms Europos šalims, pasaulio rinkose nėra pagrindinis žaidėjas.
„MP Bank“ Baltijos šalyse kapitalo rinkų skyriaus vadovas ir Investuotojų asociacijos valdybos narys Darius Slavinskas teigia, kad naftos kaina galėtų šauti į viršų, jeigu neramumai persimestų į Iraką ir Saudo Arabiją. Mat dabar OPEC šalys pajėgios padidinti gavybą tiek, kad kompensuotų kiekį, kurio netiekia Libija. Taigi kaina kyla labiau dėl psichologinių priežasčių, nes realaus naftos trūkumo nėra.
Tuo tarpu Saudo Arabija yra didžiausia pasaulyje naftos tiekėja. Jeigu šioje šalyje kiltų neramumai ir sutriktų naftos tiekimas, tuomet pasaulis gali susidurti su realiu naftos trūkumu.
„Tokiu atveju naftos kaina kiltų reikšmingai“, – mano D. Slavinskas. Jis vengia prognozuoti, kokios gali būti kainos, nes tą daro tik rinkos formuotojai arba spekuliantai.
