Šiųmečiame nacionaliniame miškasodyje, kurio šūkis – „Už Lietuvą, kuri žaliuos per amžius“, Panevėžio krašto žmonės pasodino kone 30 tūkstančių sodinukų, jais užsodino aštuonis hektarus miško.
Tarp sodinusiųjų mišką – ir Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas.
Talkininkų sodinukai prigyja
Valstybinių miškų urėdija informuoja, kad į nacionalinį miškasodį, vykusį balandžio 25-ąją, įsitraukė daugiau nei 4000 žmonių. Daugiausia miško sodintojų sulaukė urėdijos Panevėžio regioninis padalinys, sukvietęs kone 400 miško sodintojų.
Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio vadovas Giedrius Bronušas teigė, jog medeliai sodinti miškuose, besidriekiančiuose netoli Krekenavos, Raguvos, Naujamiesčio bei Paįstrio. Sodinti miško, pasak jo, rinkosi ir pavieniai žmonės, ir bendruomenės, ir darbo kolektyvai, ir kariai.
„Mišką sodino naujai įkurtos Karaliaus Mindaugo husarų bataljono Komendantinės tarnybos kuopos kariai“, – sakė G. Bronušas.
Sodinti Kaimiškyje įsikūrusiame Valstybinių miškų urėdijos medelyne išauginti miško medžių sodinukai.
G. Bronušo pasiteiravus, ar dabar, kai daržininkai ir sodininkai laukia nesulaukia lietaus, talkininkų triūsas nenueis perniek, ar tikrai sodinukai prigis, miškininkas paaiškino, jog sodinukai sodinti ne plikomis šaknimis, o su jas dengiančiomis durpių-dirvožemio priemaišomis. Tai garantuoja jų prigijimą.
„Be to, esame pastebėję, kad per talkas, į kurias susirenka išties motyvuoti žmonės, prigyja kone visi pasodinti medeliai. Tuo tarpu kai juos sodina tie, kuriems mokamas atlygis, sodinukų prigyja kiek mažiau“, – konstatavo Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio vadovas.
Ant kalniuko žaliuos 100 ąžuolų
Šiųmetis miškasodis skirtas pagerbti mūsų šalies prezidentą, aplinkosaugininką Valdą Adamkų, Lietuvą valdžiusį 1998-2003 ir 2004-2009 metais, šiemet lapkričio 3-ąją minėsiantį 100-ąjį jubiliejų. Prezidento valdymui prisiminti bei jo paties 100-mečiui paminėti buvo sodinami ąžuolai – stiprybės ir valstybingumo simbolis.
„Panevėžio krašto miškai nėra itin palankūs ąžuolams augti. Tad tarp pasodintų 30-ies tūkstančių miško sodinukų, ąžuoliukų pasodinta santykinai ne taip ir daug – penki tūkstančiai“, – teigė G. Bronušas.
Net šimtas ąžuolų pasodinta Pišios miške, esančiame netoli Paįstrio. Gegužinės girininkas Egidijus Čepulis skaičiavo, jog miškasodžio dieną toje vietoje buvo sumanyta pasodinti net 17 tūkstančių eglių, beržų, juodalksnių ir ąžuolų sodinukų. Beje, talkininkus į šią vietą atlydėjo, jų darbą palaimino, o kartu ir pats darbavosi, ir Panevėžio vyskupas L. Vodopjanovas.
„Visų suplanuotų sodinukų pasodinti talkininkų būrys neįveikė. Tačiau užsodinome net du hektarus miško. Kirtavietėje ant kalniuko pasodintas visas šimtas ąžuolų. Jie sodinti prezidento Valdo Adamkaus, o kartu ir Panevėžio vyskupijos 100-mečiui“, – paaiškino E. Čepulis.
Talkininkų būry – ir vyskupas
Vyskupas L. Vodopjanovas „Sekundei“ sakė seniai norėjęs Panevėžio vyskupijos šimtmetį įprasminti sodinant medžius, o štai dabar kaip tik pasitaikė tam proga – nacionalinis miškasodis. Talkininkauti sodinant mišką vyskupas sako pasirinkęs Paįstrį, pakviestas į tos vietovės miškus vykusių talkininkų iš vyskupijos „Carito“.
Ganytojas pasidžiaugė jiems, miškasodžio talkininkams, suteikta galimybe miške šalia Paįstrio sodinti ąžuolus, kurie primins dvi progas, kurių viena – vyskupijos 100-metis.
„Miško sodinimas – visų pirma yra bendrystės išgyvenimas. Be to, man svarbu ir tai, kad žmonėms rūpi ne vien kirsti mišką, bet ir sodinti jį“, – sakė vyskupas L. Vodopjanovas.
Jis priminė, kad ir dabar jau Amžinybėje esantis popiežius Pranciškus nuolat kvietė rūpintis Žeme, kuri – visų namai, saugoti ją.
„Miško sodinimas tai ir yra rūpestis Žeme“, – sakė ganytojas.
Paklaustas, ar pirmą kartą sodino mišką, ar yra tekę tai daryti ir anksčiau, vyskupas L. Vodopjanovas prisiminė, kad tuomet kai gyveno Nidoje ir ten lankė mokyklą, su bendraklasiais dalyvaudavo miško švarinimo talkose.
„O dar prisimenu, kad su kaži kokiais chemikalas nutepdavome mažas pušeles, tai buvo apsauga, kad jų nenugraužtų elniai“, – sakė vyskupas.
Laukiama žaliuojančių dovanų
Sodinti medžius, įprasminančius Panevėžio vyskupijos 100-metį, kviečia ir Lietuvai pagražinti draugijos Panevėžio skyrius. Šiam skyriui vadovaujanti Danutė Kriščiūnienė, kuri yra apdovanota vardiniu Panevėžio vyskupijos 100-mečio medaliu, sako, jog kviečiama šį istorinį jubiliejų įprasminti žaliuojančiomis dovanomis.
„Kviečiame tapti dalimi iniciatyvos, kuri džiugins ateities kartas. Toji iniciatyva – per šiuos, Panevėžio vyskupijos šimtojo gyvavimo metus, pasodinti po vardinį medį ar dekoratyvinį krūmą“, – sako D. Kriščiūnienė.
Ji ragina medelį ar krūmą sodinti ten, kur gyvename ar kur darbuojamės.
„Kadangi pati visą gyvenimą dirbau pedagoge, pirmiausia kreipiuosi į kolegas pedagogus ir kviečiu mokyklų, lopšelių-darželių bendruomenes medelius sodinti prie šių švietimo įstaigų. Taip pat raginčiau katalikiškas bendruomenes, susitarus su dvasininkais, vyskupijos šimtmečio medelius sodinti bažnyčių šventoriuose ar parapijos namų kiemuose. Sodinkime šiuos proginius medelius ir savo pačių soduose ar kiemuose“, – kviečia Lietuvai pagražinti draugijos Panevėžio skyriaus vadovė.
Pasodinus medelį, pasak D. Kriščiūnienės, reiktų prie jo įbesti simbolinę lentelę, kurioje būtų užrašyta kokia proga jis pasodintas. Nufotografavus medelį, kviečiama nuotrauką atsiųsti Lietuvai pagražinti draugijos Panevėžio skyriaus elektroniniu paštu.
Medelių sodinimo akciją numatyta baigti lapkričio 21-ąją.
„Iš žmonių reakcijų matau, kad akcija domimasi, ruošiamasi sodinti medelius. Sulaukiau taip pat ir klausimų, ar galima sodinti medelius parkuose ar skveruose. Dėl to patariu kreiptis į savivaldybių administracijų specialistus, atsakingus už viešųjų vietų želdynus“, – sakė D. Kriščiūnienė.
