Skandalu virtusi Lietuvos ir Latvijos ministrų bei aukštų pareigūnų vakarienė ir medžioklė verslininkų draugijoje Panevėžio rajone apgaubta paslapties šydu. Kaip su šia istorija susiję Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir Panevėžio miškų urėdijos vadovai?
Panevėžio rajone esantis stumbrynas ir profesionalios medžioklės plotai žavi ir paprastus mirtinguosius, ir aukštus pareigūnus. A. Repšio nuotr.
Šiandien Valstybinė tarnybinės etikos komisija (VTEK) turėtų įvertinti žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės neformalią vakarienę ir medžioklę su Lietuvoje viešėjusiu Latvijos žemės ūkio ministru Janiu Duklavu, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovu Jonu Miliumi, Latvijos maisto ir veterinarijos tarnybos vadovu Mariu Balodžiu, keliais kitais šių įstaigų darbuotojais bei lietuvių verslininkais Panevėžio rajone liepos pabaigoje.
VTEK spręs, ar verslininkų draugijos nevengusi ministrė nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų.
Visuomenė iki šiol neturi išsamios informacijos apie aukštų svečių viešnagės Panevėžio rajone detales. Jiems medžioklę padėjęs suorganizuoti Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Valdemaras Kontautas ir juos svetingai priėmusios Panevėžio miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė šiuo klausimu irgi nelinkę atvirauti.
V. Kontautas teigia buvęs tik nereikšmingas tarpininkas, o urėdas aiškina, kad medžioklę užsakė fizinis asmuo, todėl jis privaląs saugoti komercinę informaciją.
Kaip „Sekundei“ pasakojo V. Kontautas, J. Milius jo paprašė padėti suorganizuoti medžioklę Panevėžio miškų urėdijos profesionaliuose medžioklės plotuose.
Urėdijos administruojami valstybinės reikšmės miškai užima daugiau kaip 39 tūkst. ha ir yra išsidėstę Panevėžio, Radviliškio, Kupiškio ir Kėdainių rajonuose. Daugumoje jų medžiotojų būreliai ir klubai vykdo mėgėjišką, o urėdija 10 tūkst. 400 ha plote – profesionalią medžioklę.
Pagrindinė profesionaliai medžioklei skirtų plotų paskirtis esą yra medžiojamųjų gyvūnų populiacijų gausinimas, medžioklės tradicijų bei medžioklės turizmo propagavimas. Medžioklei vykdyti labiausiai pritaikyti Anciškių, Krekenavos ir Naujamiesčio girininkijų miškai, kur gausu medžiojamosios faunos: briedžių, tauriųjų elnių, danielių, stirnų, šernų. Laisvėje gyvena ir stumbrai.
Tad V. Kontautas, kurį, anot jo paties, su Panevėžio miškų urėdijos vadovu sieja darbiniai santykiai, sako pasikalbėjęs su juo apie galimybę svečiams apžiūrėti stumbryną ir pamedžioti.
Vaišinosi kava ir sumuštiniais
Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas prie Panevėžio rajono ribos pasitiko latvių delegaciją ir palydėjo ją į stumbryną, kur jiems buvo suorganizuota pažintinė ekskursija.
V. Kontautas neneigia su ministrais ir kitais aukštais pareigūnais bei verslininkais sėdėjęs prie vakarienės, kuri buvo surengta prieš medžioklę, stalo. Viršininkas vaišinosi kava ir sumuštiniais. Pats už juos nemokėjo ir nesidomėjo, kas mokėjo už vaišes.
Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas V.Kontautas teigia, kad jo misija buvo paskambinti urėdui ir palydėti latvius į stumbryną. „Sekundės“ archyvo nuotr.
Paklaustas, ar vaišės iš tiesų buvo tokios kuklios, Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas atsakė smulkiai nepasakosiąs, kas buvo padėta ant stalo. Medžioklėje V. Kontautas sako nedalyvavęs, nes nėra medžiotojas.
Jo nuomone, dviejų šalių žemės ūkio ministrų ir jų palydos, kurioje buvo ir lietuvių verslininkų, neformaliam pasibuvimai Panevėžio rajone skiriamas perdėtas dėmesys.
„Tas vyksta visame normaliame pasaulyje“, – sakė jis.
V. Kontautas pasakojo, kad per ilgus darbo metus jam yra tekę priimti Lietuvoje viešinčius ar pro ją keliaujančius kolegas, taip pat ir iš Latvijos.
„Būdavo, kad pavakarieniaudavom, kavos išgerdavom“, – kalbėjo jis.
Paklaustas, kas apmokėdavo tokias vakarienes, atsakė, kad, jeigu lankydavosi didesnės delegacijos, – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, jei vienas du žmonės, kava juos pavaišindavęs ir iš savo kišenės. Į klausimą, ar jam anksčiau yra tekę tarpininkauti aukštų pareigūnų, valdininkų medžioklėms Panevėžio rajone, patikino, kad šis kartas buvo pirmas.
Nudobė tik vieną šerną
Panevėžio miškų urėdui V. Kaubrei „Sekundės“ klausimas apie aukštas pareigas einančių politikų ir verslininkų jungtines medžiokles Panevėžio rajone buvo nepatogus. Paklaustas, ar anksčiau yra tekę priimti panašių delegacijų, urėdas sakė nekomentuosiąs, kad nekiltų problemų dėl saugotinų duomenų atskleidimo.
Jis aiškino, kad liepos 27-ąją vykusią medžioklę, kuri V. Baltraitienei gali kainuoti ir postą, užsakė fizinis asmuo.
Pasak jo, sutartis sudaryta su fiziniu asmeniu. Tokios sutartys priskiriamos prie komercinės informacijos, kuri yra viešai neskelbiama.
Paklaustas, ar to privataus asmens jis buvo informuotas, kad medžioklėje dalyvaus aukšti pareigūnai, V. Kaubrė atsakė, kad svečių pagal rangus neskirsto, urėdijai visi yra vienodi.
Urėdo teigimu, nebuvo taip, kad pakako tik V. Kontauto skambučio.
„Nėra galimybės užregistruoti medžioklės paskambinus į urėdiją ir pasakius, kad aš noriu. Turi būti pateikta oficiali paraiška su medžiotojų skaičiumi, su pageidaujamais sumedžioti žvėrimis, grupės vadovo rekvizitais. Yra suderinamas laikas“, – kalbėjo Panevėžio miškų urėdijos vadovas, pridūręs, kad šiuo atveju visi formalumai buvo sutvarkyti taip, kaip priklauso, urėdijai sumokėta už visas suteiktas paslaugas.
Urėdas patvirtino, kad svečiai buvo priimti Panevėžio rajono girininkijos pastate įrengtame viešbutyje, kur yra 100 ir 30 vietų salės pasitarimams, konferencijoms organizuoti.
Medžioklėje dalyvavo šeši asmenys, buvo sumedžiotas vienas šernas. V. Kaubrė neprisiminė, kiek urėdijai buvo sumokėta už žvėrį, patikino, kad atsiskaityta pagal įkainius.
Urėdija įkainius skelbia viešai. Šernas, priklausomai nuo svorio, įkainotas nuo 32 iki 307 eurų.
Panevėžio miškų urėdijos vadovas V. Kaubrė neatskleidė medžioklės užsakovo pavardės.
V. Kaubrė paaiškino, kad profesionalios medžioklės plotuose gali medžioti visi, kurie turi medžiotojų leidimus ir susimoka. Į Panevėžio rajoną pamedžioti atvyksta ir nemažai užsieniečių. Pasak urėdo, minėtos salės irgi nėra uždaros. Jose dažnai rengiamos šventės vaikams.
Prezidentė kritikuoja, ministrė atsikalbinėja
Prezidentė Dalia Grybauskaitė labai neigiamai vertina V. Baltraitienės vakarienę su verslininkais.
Šalies vadovė viešai pareiškė, kad žemas skaidrumo suvokimas yra šios Vyriausybės skiriamasis bruožas.
„Tolerancija piktnaudžiavimui, „zadanijų“ tradicijoms, nepotizmui ir asmeninių interesų protegavimui, reikalų tvarkymui nomenklatūrinėse medžioklėse stabdo šalies pažangą ir menkina žmonių pasitikėjimą. Ministrės medžioklės istorija nepateisinama. Ją interpretuodama ministrė sukelia ir diplomatines įtampas su kaimynine šalimi“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.
V. Baltraitienė pareiškė nemananti, kad sukėlė viešų ir privačių interesų konfliktą, ir neketinanti atsistatydinti. Spaudos konferencijoje ministrė kalbėjo, kad visose pasaulio ir Europos šalyse yra rengiamos neformalios vakarienės svečių garbei. „J. Duklavo garbei buvo surengta neformali vakarienė Panevėžio rajone, kurią organizavo ir su žemės ūkio specialistais derino VMVT vadovas Jonas Milius. Prieš išvykdama iš vakarienės paprašiau, kad sąskaitą už maistą pateiktų ministerijai. Nei Žemės ūkio ministerija, nei aš asmeniškai medžioklės neorganizavau ir verslininkų nekviečiau. ŽŪM specialistai suderino abiejų šalių oficialias delegacijas ir vakarienės vietą. Tai buvo parodyta oficialioje vizito darbotvarkėje. Visada bendravau ir bendrausiu su verslininkais, kurie kuria darbo vietas Lietuvoje, kuria pridėtinę vertę ir augina šalies pajamas iš eksporto“, – aiškino ji.
Premjeras V. Butkevičius sakė lauksiąs VTEK išvadų.
Negalvoja apie reputaciją
Paulius Murauskas
„Transperancy International“ Lietuvos skyriaus projektų koordinatorius
Lietuvos skyriaus projektų koordinatorius
Tai dar vienas įrodymas, kad aukščiausio rango politikai negalvoja apie savo ir savo atstovaujamų įstaigų reputaciją. Politikai nesusimąsto, kaip žinią apie jų tokius susitikimus, kuriuose dalyvauja savo interesų turintys verslo atstovai, priims visuomenė. Vien tas faktas, kad ministrė nepasidomi, kas padengs vakarienės išlaidas, kas joje dalyvaus, rodo, jog nelabai bandoma išvengti interesų konflikto.
Kitas atvejis, jei būtų buvę tik diplomatiniai ryšiai, renginyje dalyvavę tik politikai. Šiuo atveju išvyka tiek dėmesio sulaukė todėl, kad verslininkai dalyvavo neoficialiame susitikime su aukščiausio rango politikais.
Man teko gyventi užsienio šalyse. Kad ir kokiuose renginiuose politikai dalyvautų, jie stengiasi suvaldyti interesų konflikto rizikas. Jeigu nepavyksta, stengiasi visuomenei pasiaiškinti, palieka postus.
O Lietuvoje visuomenei stengiamasi pasiaiškinti, kas už ką mokėjo. Tai, kad Žemės ūkio ministerija ne pirmą kartą pakliūva į neskaidrią situaciją, rodo, kad joje antikorupcinės programos yra tik popieriuje.
Jeigu vakarienė, medžioklė yra diplomatinio pobūdžio, kaip bando aiškinti ministrė, visuomenė ją turi matyti jos darbotvarkėje. Visuomenė turi žinoti, kas jose dalyvauja.
Verslininkų noras susitikti su valdžios atstovais yra visiškai natūralus. Jie turi savo interesų. Politikai turi tai vertinti labai atsakingai.
Kita vertus, ką reiškia neformalios vakarienės? Jeigu šiuo atveju vakarienė buvo neoficiali, tai galima klausti, ar ministrė asmeniškai pažįsta tuos žmones, jeigu su jais vakarieniauja. Juk su nepažįstamais neiname vakarieniauti.
Inga SMALSKIENĖ
