Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos atminimo medalis.
Kino režisierius Arūnas Žebriūnas, fotomenininkas Algimantas Aleksandravičius, muzikologas Vytautas Landsbergis, grafikas Kęstutis Grigaliūnas, rašytojas Henrikas Algis Čigriejus ir dainininkė Asta Krikščiūnaitė tapo šių metų Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais.
Arūnas Žebriūnas – kino režisierius, scenarijų autorius. Už viso gyvenimo nuopelnus. Už kūrybą, klojusią pamatus poetiniam kinui, nepakartojamą vaizdo kalbą visais laikais teigusią aukščiausias humanistines vertybes.
Gimė 1930 m. Kaune. 1955 m. baigė LTSR dailės institutą (dabar Dailės akademija). Dirbo kino dailininku kuriant pirmuosius lietuviškus meninius filmus „Marytė“ (1947 m.), „Ignotas grįžo namo“ (1957 m.), buvo kino filmų „Žydrasis horizontas“ (1957 m., ), „Julius Janonis“ (1959 m.) dailininku statytoju.
Už kino filmą „Paskutinė atostogų diena“ pirmasis iš Lietuvos režisierių pelnė Didįjį prizą Kanų jaunimo filmų festivalyje (1966 m.). 1974 m. pastatė garsųjį miuziklą „Velnio nuotaka“ įvertintą prizu IX sąjunginiame kino festivalyje Frunzėje. 1978 m. kino juosta „Riešutų duona“ pelnė apdovanojimą už režisūrinio meistriškumo savitumą XI sąjunginiame kino festivalyje Jerevane.
Algimantas Aleksandravičius – fotomenininkas. Už fotografinio portreto atnaujinimą, Lietuvos asmenybių galerijos sukūrimą, už LDK paveldo poetiškus atspindžius.
Gimė 1960 m. Klaipėdoje. Nuo 1988 m. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. 2002 m. fotografui už aktualiausius ir ryškiausius publicistinius kūrinius kultūros temomis paskirta Lietuvos Kultūros ministerijos premija. 2003 m. pripažintas geriausiu Europoje portretistu („Fuji Euro Press Photo“ pirmoji vieta portreto kategorijoje). Tais pačiais metais Lietuvos Respublikos Vyriausybė A. Aleksandravičiui skyrė meno premiją už reikšmingus Lietuvos menui ir kultūrai darbus.
Vytautas Landsbergis – muzikologas, politikas. Už Lietuvoje ir pasaulyje nuosekliai plėtojamą čiurlionianą.
Gimė 1932 m. Kaune. 1950 m. įstojo į Valstybinę konservatoriją Vilniuje. 1969 m. apgynė disertaciją „M. K. Čiurlionio kompozitoriaus kūryba“. 1978–1990 m. – Lietuvos Muzikos Akademijos profesorius. 1994 m. apgynė habilituoto daktaro disertaciją. Apie trisdešimties knygų, tarp kurių yra atsiminimai, poezija ir kitos, autorius. Suredagavo ir išleido visus M. K. Čiurlionio kūrinius fortepijonui. Nuo 1995 m. yra Tarptautinio M. K. Čiurlionio vargonininkų ir pianistų konkurso tarybos pirmininkas. Daugelio užsienio (Yalio, Sorbonos, Čikagos Lojolos ir kt. ) bei Lietuvos (Dailės akademijos, Vytauto Didžiojo, Vilniaus Gedimino technikos ir kt.) universitetų garbės daktaras.
Kęstutis Grigaliūnas – vizualaus meno kūrėjas. Už istorinio laiko atspaudus šiuolaikiniame mene, už skaudžios atminties erdvinį įvaizdinimą.
Gimė 1957 m. Kaune. Nuo 1976 m. studijavo Lietuvos dailės institute. Nuo 1982 m. iki 1996 m. dėstė Kauno J. Naujalio meno mokykloje, o nuo 1996 m. – Vilniaus dailės akademijoje. Yra sukūręs lino, medžio raižinių, šilkografijų, pirmasis Lietuvoje pradėjo naudoti spalvotosios trafaretinės spaudos techniką. Nuo 1981 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje (Čikagoje, Marselyje). Grafiko darbų turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus, Modernaus meno muziejaus biblioteka Niujorke.
Henrikas Algis Čigriejus – poetas, vertėjas, prozininkas. Už donelaitišką gyvenimo refleksiją šiuolaikinės lyrikos kalba, už žodžio ir etikos dermę.
Gimė 1933 m. Vidugiriuose, Pasvalio rajone. 1958 m. baigė Vilniaus universitetą. Nuo 1977 metų priklauso Lietuvos rašytojų sąjungai. H. A. Čigriejaus eilėraščiuose vyrauja kaimo buitis bei lyrika. 1992 m. ,,Poezijos pavasario“ laureatas. 2004 m. poetas pelnė Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premiją.
Asta Krikščiūnaitė – dainininkė (sopranas). Už plataus Lietuvos ir pasaulio muzikos repertuaro intelektualų ir įtaigų įprasminimą, už išskirtinę vokalo kultūrą.
Gimė 1961 m. Pasvalyje. 1987 m. baigė Lietuvos konservatorijos dainavimo klasę. Nuo 1987 m. Klaipėdos muzikinio teatro solistė. Nuo 1991 iki 1994 m. stažavosi Jungtinėse Amerikos Valstijose, Niujorke. Nuo 1995 m. Lietuvos nacionalinės filharmonijos, nuo 1998 m. Estijos nacionalinės operos „Estonia“ ir nuo 1999 m. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro kviečiama solistė. Dainininkė rengia solinius koncertus, pasirodo ir kartu su simfoniniais orkestrais. Dainavo Rusijos, Švedijos, Norvegijos, JAV, Prancūzijos, Izraelio ir kitų šalių scenose.
Kasmet įteikiamos ne daugiau kaip šešios Nacionalinės kultūros ir meno premijos, kurių kiekviena siekia 104 tūkst. litų. Šių metų Nacionalinės premijos laureatai bus apdovanoti 2012 m. vasario 16-ąją Prezidentūroje.
Į Nacionalinę kultūros ir meno premiją šiemet taip pat pretendavo teatro, kino, televizijos aktorius ir režisierius Donatas Banionis, skulptoriai Vladas Vildžiūnas ir Vladas Urbanavičius, džiazo muzikantas ir vizualaus meno kūrėjas Vladimiras Tarasovas, vizualinio meno kūrėjai Svajonė ir Paulius Stanikai, vizualaus meno kūrėja Eglė Rakauskaitė, tapytoja Audronė Petrašiūnaitė, kompozitorius Faustas Latėnas.
