Seras, popiežiaus riteris, nacionalinis dievaitis, filantropas, karališkosios šeimos draugas ir pedofilas. Sunkiai suvokiamas titulų ir klystkelių derinys, skirtas nacionalinio Jungtinės Karalystės transliuotojo BBC skandalo centre esančiam Jimmy Savile’iui apibūdinti.
Pernai spalį miręs vienas žinomiausių BBC televizijos ir radijo laidų vedėjų šiuo metu kaltinamas daugiau nei keturis dešimtmečius tvirkinęs nepilnamečius, kartais net ir BBC patalpose. Nors viena didžiausių pasaulio žiniasklaidos korporacijų į įvairius skandalus yra įsivėlusi ir anksčiau, J. Savile’io atvejis atskleidžia ne tik giliai įsišaknijusį viešų asmenų nebaudžiamumą, bet ir pačios korporacijos struktūrines problemas. Transliuotojui, save tituluojančiam nacionalinių vertybių skleidėju, pedofilijos skandalas gali kainuoti ne tik žiūrovus, bet ir institucinę nepriklausomybę.
Nepavyko užgniaužti
2011 m. gruodį BBC televizijos laida „Newsnight“ turėjo transliuoti laidą, kurioje kelios dabar jau vidutinio amžiaus moterys pirmą kartą viešai prabyla apie vaikystėje patirtą seksualinį priekabiavimą. Ši „Newsnight“ laida turėjo atskleisti tamsiąją J. Sevile’io gyvenimo pusę. Tačiau tuometis programų direktorius Peteris Ripponas, kaip teigiama, iš pradžių palaikęs skandalingą ir aukštus reitingus žadančią laidą, galiausiai dėl svarių įrodymų trūkumo nesutiko leisti tokios laidos į eterį. Negana to, vietoj pedofilijos skandalą demaskuojančios programos buvo rodomas laidų ciklas, skirtas ne kieno kito, o būtent velionio J. Sevile’io šviesiam atminimui.
Praėjus beveik metams pagrindinė BBC televizijos konkurentė ITV parodė laidą pavadinimu „Kita Jimmy Savile’io pusė“ (angl. „The Other Side of Jimmy Savile“), vedamą buvusio policijos detektyvo Marko Williamso-Thomaso, kuris 2001 m. svariai prisidėjo prie kito žymaus brito, Jonathano Kingo, seksualinės prievartos skandalo atskleidimo.
Po ITV transliuotos laidos buvo tikėtasi ažiotažo, tačiau niekas negalėjo nuspėti, kad per mažiau nei tris savaites į britų policiją kreipsis dar beveik 300 asmenų, tvirtinančių, kad prie jų priekabiavo įžymusis seras. Iki dabar žinoma tiek, kad S. Savile’į priekabiavimu kaltina abiejų lyčių asmenys, įvykio metu buvę nuo 10 iki 16 metų. Tarp nukentėjusiųjų yra ir ligoninėse gulėję paaugliai bei vaikai su negalia. Žinomas kaip atkaklus filantropas, skirtingais skaičiavimais, vaikų labdarai padėjęs surinkti apie 40 mln. svarų, dažnai lankydavosi vaikų ligoninėse, kur bendraudavo su sergančiaisiais. Kelios ligoninės žymiam laidų vedėjui buvo padariusios atskirus raktus, tad įžymybė gydymo įstaigų patalpose galėjo lankytis kada panorėjęs. Per pastarąjį mėnesį pasigirdo kalbų, jog vaikų tvirkinime dalyvavo ir internatų bei ligoninių personalas. Londono Skotland Jardas teigia pradėsiąs tyrimą dėl Nacionalinės sveikatos paslaugų sistemos veiksmų, galimai prisidėjusių prie vaikų tvirkinimo.
Vieša paslaptis?
Paviešinus vieno žinomiausių BBC veidų nusikaltimus, atsirado kalbančiųjų, jog toks J. Savile’io elgesys tarp nacionalinio transliuotojo darbuotojų buvo vieša paslaptis. Pirmieji kaltinimai pasigirdo dar aštuntajame dešimtmetyje, tačiau visuomet pritrūkdavo įrodymų. Dabar prabilusių aukų teigimu, tuo metu jais niekas nebūtų patikėjęs vien dėl žvaigždės statuso, kurį turėjo stulbinamo populiarumo laidų „Jim’ll Fix It“ ir „Top of the Pops“ vedėjas.
Viena BBC darbuotoja, neatskleidusi savo tapatybės (dėl BBC nekalbėjimo su kitų žiniasklaidos priemonių atstovais), teigė, jog J. Savile’is garsėjo gašlumu, ir ne vienas kolega yra užklupęs jį užsiiminėjantį lytiniais santykiais BBC patalpose. „Jis nebuvo vienas tų pedofilų, kuriems rūpėjo tik maži vaikai, jis buvo visapusiškai ištvirkęs“, – teigė su dienraščiu „The New York Times“ kalbėjusi reporterė.
Aukoms padaryta didžiulė žala, tačiau kaltininkas jau daugiau nei metai miręs, tad visą kritikos laviną teks sugerti pačiai BBC. Korporacija, kuriai priklauso didžiausi Jungtinės Karalystės televizijos ir radijo kanalai, iš esmės yra išlaikoma gyventojų, kurie kasmet privalo sumokėti maždaug 146 svarus sterlingų (625 litus). Transliuotojui tai leidžia išlikti nepriklausomam nuo reklamos ir surinkti beveik 5 mlrd. svarų (21,4 mlrd. litų) siekiantį metinį biudžetą.
Šią išimtinę teisę garantuoja Karališkoji privilegija (angl. Royal Charter). Ji suteikiama tik prestižinėms institucijoms, tarp kurių yra ir Anglijos bankas bei Karališkoji opera. Be to, BBC yra vienintelis Jungtinės Karalystės transliuotojas, neturintis atsakyti prieš nacionalinį reguliuotoją „Ofcom“.
Ten, kur skauda
Kaip žiniasklaidai teigė BBC užsienio naujienų redaktorius Johnas Simpsonas, šis skandalas yra didžiausias per pastaruosius 50 metų. Daugiausia galvos skausmo žiniasklaidos korporacijos vadovams turėtų kelti smukęs pasitikėjimas ypač gerbiama televizija, kurios laidas mėgsta kiekvienas mokslo, pramogų ir britiško humoro gerbėjas. Pasklidus kalboms, jog J. Savile’is veikė ne vienas, o tarp TV ir radijo žvaigždžių seksualiniai nusikaltimai itin dažnas reiškinys, imta abejoti, ar nacionalinis transliuotojas turi moralinę teisę reikalauti kasmečio mokesčio iš šalies gyventojų. Visame pasaulyje populiari televizija (radijas klausomas labiau vietinės publikos) yra įsipareigojusi skleisti „britiškumo“ viziją ir tradiciją, tuo tarpu ir kvailiui aišku, jog priekabiavimas prie nepilnamečių, vykęs net ir transliuotojo patalpose, gali smarkiai atsirūgti reitingams.
J. Savile’io atminimas niekada nenusikratys juodos skandalo dėmės – jau dabar nugriautas prašmatnus antkapis, pakeisti serui dedikuoti gatvių ir labdaros fondų pavadinimai, o planai statyti paminklą suplėšyti į skutelius. Vis dėlto tarptautinė gėda ir būsimi alinantys teismo procesai neabejotinai neigiamai paveiks žurnalistinių prieštaravimų nestokojantį transliuotoją.
Tuo tarpu dėl vykdomų tyrimų gali dar pagilėti krizė – puse lūpų kalbama, jog J. Savile’ui galėjo talkinti ypač aukštas pareigas užimantys asmenys, tarp kurių yra parlamento narių ir žinomų verslininkų. Nors aukų advokatai kol kas siekia išvengti tiek kaltinamųjų, tiek ir kaltinančiųjų vardų viešinimo, galima nuspėti, jog laikui bėgant pavardės bus paviešintos, o britams teks įtariai vertinti ne tik parkuose slankiojančius keistuolius, bet ir iš pirmo žvilgsnio geraširdžius filantropus.
