N. Sarkozy manymu, trečiadienį vyksiantis susitikimas turėtų būti skirtas tik euro zonos valstybėms.
Savaitgalį vykusiuose Europos Sąjungos (ES) finansų ministrų ir vadovų susitikimuose, kaip ir tikėtasi nepriimta konkrečių sprendimų. Taip pat neapsieita be aštraus Didžiosios Britanijos premjero Davido Camerono ir Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy ginčo. Tačiau nepaisant to, rodos, artėjama sutarimo link.
ES lyderiai sudėliojo planus, kaip padėti sudėtingoje padėtyje atsidūrusiems regiono bankams. Skaičiuojama, kad jų kapitalą reikėtų didinti kiek daugiau nei 100 mlrd. eurų, kuriuos turėtų skirti tiek investuotojai, tiek vyriausybės, tiek pagalbos prasiskolinusioms valstybėms fondas.
Jau 13-ame per 21-ą mėnesį susitikime ES taip pat atmetė galimybę panaudoti Europos centrinio banko (ECB) valdomus išteklius plečiant pagalbos prasiskolinusioms valstybėms fondą, praneša naujienų agentūra „Bloomberg“.
ES lyderiai atsisakė ir priverstinio Graikijos skolų restruktūrizavimo galimybės. Tačiau vis dar tvirtina, kad privatūs kreditoriai galėtų prisiimti „savanoriškus“ nuostolius ir taip prisidėti prie šalies gelbėjimo.
„Darbai vyksta sklandžiai tiek kalbant apie bankus, tiek apie fondą, tiek apie galimybes jį naudoti. Visos galimybės susilieja į vieną planą. Graikijos klausimas taip pat juda į priekį, tačiau jis dar neišspręstas“, – situaciją komentavo N. Sarkozy.
Pranešama, kad bankininkai savanoriškai sutinka prisiimti 40 proc. nuostolių dėl turimų Graikijos skolos vertybių popierių. Tačiau politikai bando įbrukti jiems bent 50 proc. nuostolių.
Šeštadienį posėdžiavo ES finansų ministrai, sekmadienį ryte aktualius klausimus aptarė 27 ES šalių lyderiai. Popiet vyko atskiras 17 euro zonos valstybių atstovų susitikimas.
Po jo Europos vadovų tarybos pirmininkas Hermanas van Rompuy pripažino, kad svarstoma apie Lisabonos sutarties, pagal kurią veikia ES, pakeitimus. Siūlomi pakeitimai kol kas neviešinami, tačiau akivaizdu, kad bet kokie pokyčiai būtų susiję su glaudesniu fiskaliniu, ekonominiu bendradarbiavimu.
„Tikslas – gilinti ekonominę konvergenciją ir stiprinti discipliną“, – sakė Europos vadovų tarybos pirmininkas. Jis pridūrė, kad sutarties pakeitimui reikėtų visų 27 ES valstybių narių pritarimo.
Prieš galimus pokyčius pasišiaušė Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas D. Cameronas. Jis pažadėjo ieškoti būdų, kurie sutarties keitimo atveju apsaugotų britų interesus. „Tai neturi vykti Didžiosios Britanijos nacionalinio intereso kaina. Mes privalome ginti valstybių, norinčių likti už euro zonos ribų, interesus, atsižvelgti į bendrą 27 ES valstybių rinką“, – kalbėjo D. Cameronas.
Tiesa, konkrečių sprendimų laukiama ne anksčiau nei spalio 26 dieną, kuomet turėtų vykti kitas ES lyderių posėdis. Taip tarsi duodama laiko Vokietijos A. Merkel grįžti į Berlyną, pasikalbėti su šalies įstatymų leidėjais ir gauti jų pritarimą kitiems planuojamiems žingsniams.
Trečiadienį kaip ir sekmadienį, turėtų vykti visų 27 ES valstybių lyderių susitikimas, o vėliau pozicijų derinti liks 17 euro zonos valstybių atstovai. Kuo greičiau priimti reikalingus sprendimus Europą spaudžia tiek JAV prezidentas Barackas Obama, tiek Kinijos premjeras Wen Jiabao.
„Elgtis ryžtingai ir efektyviai“ prieš sekmadienio susitikimus ragino Graikijos ministras pirmininkas George’as Papandreou. „Jau įrodyta, kad ši krizė – ne Graikijos krizė, – sakė jis žurnalistams. – Ši krizė yra Europos krizė. Todėl dabar mums, kaip europiečiams, atėjo laikas elgtis ryžtingai ir efektyviai“.
Tačiau Europa neturi vieningos nuomonės, kas ir kodėl turėtų posėdžiauti trečiadienį – dėl to rimtai suskirto N. Sarkozy ir D. Cameronas.
N. Sarkozy manymu, trečiadienio susitikimas turėtų būti skirtas tik euro zonos valstybėms. Tačiau D. Cameronas tvirtina, kad debatuose turėtų dalyvauti visų ES šalių lyderiai, nes priimami sprendimai vienokiu ar kitokiu būdu veikia visas valstybes.
Dviejų lyderių ginčas įsiplieskė jau sutarus, kad esant būtinybei reikėtų keisti ES sutartį, o D. Cameronas tvirtai pareiškė ieškosiantis svertų, kurie tokiu atveju, padėtų apsaugoti britų interesus.
Tai paskatino prabilti N. Sarkozy, kuris pareiškė, kad jam jau bloga nuo laikraščiuose randamų D. Camerono patarimų euro zonai. „Mums bloga nuo jūsų kritikos ir patarimų, ką mums daryti“, – britų premjerui rėžė N. Sarkozy.
