Šaudymas iš lankų tampa sparčiai populiarėjančia ir nepigiai kainuojančia pramoga. Gero, tikro lanko gamybos paslaptis įmena panevėžietis lankų meistras Alfredas Saborskis. Jam paklūsta ne tik medis. Potraukis gaminti senovę primenančius lankus grumiasi su meile muzikai. Lankų meistras – fagotininkas ir dirigentas. Muzikas mano, jog dėl potraukio drožybai „kalti“ genai: jo senelis buvo puikus dailidė.
Susidomėjimą padiktavo
gyvenimas
Trisdešimt metų Panevėžyje gyvenantis Alfredas yra įgijęs fagotininko bei pučiamųjų orkestro dirigento specialybes Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Muziko darbo jis neatsisakė iki šiol. Tačiau dar vaikystėje atsiradęs didžiulis potraukis drožinėti taip pat neapleidžia. O ir genai reiškiasi, nes senelis buvo stalius dailidė.
Susidomėjimas lankais, jų gamyba atėjo padiktavus pačiam gyvenimui.
„Dabar daug kaimo turizmo sodybų, žmonės renkasi poilsį gamtoje, susirenka draugų ratelis, kuris nori turiningai praleisti laiką, pabendrauti su savo vaikais ir kartu prasimankštinti. Vienas būdų – šaudymas iš lankų“. Paklaustas, ar tai galima vadinti sportu, pašnekovas nė nesuabejojo. Anot jo, lankas miklina ranką, suteikia jėgos, lavina akies tikslumą.
„Vien lanko templės įtempimas reikalauja jėgų, žmogų tai fiziškai nuvargina. O dar atstumai iki taikinių, pabėgiojimas 30, 50, 70 metrų iki taikinio ir atgal taip pat išeikvoja energijos. Jos prireikia ir varžybų aistrai“, – kalbėjo A.Samborskis.
Panevėžietis gamina angliško stiliaus vaikiškus lankus iki 1,20 metro ir, skirtus suaugusiesiems – iki 1,80 metro.
A.Samborskis itin atsakingai žiūri į savo amatą. Jis susipažinęs su šalies įstatymais, kurie draudžia Lietuvoje naudoti lankus, viršijančius 18 kilogramų tempiamos jėgos. Todėl vyras tvirtai sako, kad ginklų negamina, nors to ir pageidauja užsakovai.
„Pagal leistiną smūgio jėgą lanko strėlė gali lėkti iki 100 – 150 metrų, o iš ilgojo kovinio lanko strėlė lekia iki 350 metrų“, – atskleidė pašnekovas.
Kadagio galima
prasimanyti
Paprašytas papasakoti apie gamybos technologiją, Alfredas aiškino lankus darantis iš klijuoto medžio, iš anksto paruoštų medžio plokštelių.
„Galima gaminti iš daugybės medžio rūšių. Bet Lietuvoje puikų, neklijuotą, vientisą lanką geriausia gaminti iš uosio. Tada reikia mažiausiai dviejų metrų ilgio lygios šakos, kurią ruošti tektų ištisus metus – nužievinti, leisti išdžiūti, o tuomet jau pradėti drožti. Šaka plonės, siaurės galuose, lankas įgys formą, bet jo lenkimą tokiu atvejų tektų atlikti bandant, nes medžio rievės nevienodai yra pasiskirsčiusios“, – amato subtilybes aiškino meistras.
Anot A.Samborskio, geriausia Lietuvoje lankus gaminti iš kadagio. Mūsų šalyje šis medis labiau linkęs išsikeroti į krūmą, tačiau vieną tokį – 16 metrų aukščio – meistras jau nusižiūrėjo. Be to, kadagius žmonės augina kolektyviniuose soduose, o, žiūrėk, jie ima užstoti saulę, tad raunami, kertami. Taip kadagio medienos galima prasimanyti.
Pašnekovas kalbėjo, kad gaminant lanką iš plokščių medienos reikia daugiau. Ją būtina irgi paruošti, išdžiovinti, paskui obliuoti. Plokštelės turėtų būti maždaug dviejų milimetrų storio, tad tai kone juvelyrinis darbas.
Klijuojamiems lankams reikalingos formos. Jas meistras pasigamino iš medžio, nors tam tinka ir metalas. Svarbiausia, kad įdėjus medžio plokšteles, jas suklijavus, suspaudus pavyktų išgauti reikalingą formą.
„Lankų būna labai įvairių: ir su pilveliu, ir D raidės pavidalo, trikampių ir kitokių. Kiek yra pasaulio kraštų, tiek ir lankų lenkimo formų“, – su užsidegimu pasakojo Alfredas.
Lankui reikia mėnesio
Meistras sakė gaminantis ilguosius angliško stiliaus lankus iš dviejų dalių ir jas jungiantis. O sujungimui taip pat „auginama“ vieta. Tai vėlgi daugybė suklijuotų sluoksnių, ir viskas eina į kraštus, plonėjant.
„Gaminu 20-25 sluoksnių lankus. Pagaminti reikia mėnesio.
Tačiau lankas turi atitikti ir savininko ūgį bei svorį. Ilgieji lankai yra maždaug 180 cm. O jų ilgis matuojamas pagal ištiestas abi užsakovo rankas. „Vadinamuosius angliškuosius lankus viduramžiais britai perėmė iš velsiečių, kurie juos naudojo medžioklei ir gynybai“, – istorinėmis žiniomis rėmėsi pašnekovas.
Viena svarbesnių lanko dalių yra templė. Iš ko ją šiomis dienomis galima pagaminti?
A.Samborskis neslėpė naudojantis sintetinę medžiagą – dviejų milimetrų pintas virveles. „Lino pluoštas būtų gerai, bet per trumpas plaušas. Jis išsitampo ir neatlaiko įtempimo jėgos, o kanapių kol kas nėra“, – kalbėjo Alfredas.
Anot pašnekovo, istoriniuose šaltiniuose rašoma, kad Lietuvoje lankų templėms gaminti daugiausia buvo naudojamos kanapės. Iš jų suvytas virvutes protėviai sumirkydavo vaške. Tada išeidavo geras botagėlis. Vienas jo galas, A.Samborskio pasakojimu, buvo pritvirtinamas lanko viršuje, o antras – tik prieš šaudant užkabinamas, kad lankas neprarastų savo tamprumo. O tam, kad pati templė nenudiltų, jos centras buvo apvyniojamas šilkiniais siūlais.
Įtrina vašku ir kaitina
„Lanko templei pagaminti buvo naudojamos ir gyvulių žarnos. Tik aš pats nebandžiau. Visada galvojau, kad žarnas galima būtų panaudoti kontraboso stygoms, bet dabar visos jos metalinės, tad sumanymai lieka tik fantazijose. Lankų templėms, žarnos turėtų būti ne trumpesnės nei dviejų metrų. Žinoma, išdžiovintos ir susuktos. Gal dar reikėtų nušlifuoti ir, svarbiausia, įmirkyti aliejuje, kad liktų atsparios drėgmei“, – sakė meistras.
Nuo drėgmės poveikio A.Samborskis apsaugo ir savo gaminamus lankus, impregnuodamas vašku. Tiesa, prieš tai yra dedamas gruntas, spalvos tonas, o vėliau įtrinama vašku ir kaitinama. Šilumos paveiktas vaškas geriasi į medį, tuomet, kai jo pasisotina, lankas nušluostomas ir nupoliruojamas.
Užsakovai stebina A.Samborskį. Jie neprašo įamžinti inicialų ir taip įsigyti vardinį lanką. Prašo kovinio ginklo.
„Norai yra keistoki. Dažniausiai kreipiasi tie, kurie labiau nori įsigyti ginklą nei lanką. O ginklų aš negaminu. Sulaukiu priekaištų, kad per daug silpnas lankas, bet Lietuvoje draudžiama juos naudoti medžioklei. Visi, kas pas mane įsigyja lankus, strėles gauna absoliučiai bukas. Jas aš apvynioju lino pluošto virvele. Šaudymas iš lanko turi būti varžybos, bendravimas su šeima, artimaisiais. Taikiniais galima pasirinkti šieno, šiaudų kupetas, šerno ar kito žvėries imitaciją. Svarbu, kad tai būtų graži pramoga“, – kalbėjo lankų meistras.
Anūko gimtadieniui –
lankas
O jei žmogus ims ir išsidroš aštrią strėlę? „O jei nusipirks dujinį pistoletą ir perdarys jį į kovinį. Čia asmeninė moralinė nuostata“, – klausimu į klausimą atsakė Alfredas.
A.Samborskis teigė dabar stebintis atitrūkimą tarp tėvų ir vaikų, o jis juos siekia suvienyti draugėn. „Neįžvelgiu, kad šaudyme iš lanko yra agresyvumo. Nereikia iš gyvenimo imti blogų pavyzdžių, geriau bendrauti gražiai“, – tikino pašnekovas.
Alfredas papasakojo, kad netrukus vienas jos anūkų švęs šešiolikos metų gimtadienį ir pasitaręs su vaiko motina, savo dukra, jis nusprendė Simonui padovanoti lanką.
„Dukra turi sodybą, turės kur šaudyti. O anūko amžius toks, tad jis nori atitrūkti nuo artimųjų, bet galbūt toks užsiėmimas vis dėlto sulaikys nuo atitrūkimo. Kuo arčiau būsime vaikų, anūkų, tuo geriau juos pažinsime ir problemų liks mažiau“, – savo gyvenimo sampratą dėstė Alfredas.
A.Samborskis pasirinko muziko kelią, tačiau dažnai pagalvoja, kodėl dirba su medžiu. Jo senelis, mamos tėvas, buvo stalius ir dailidė. Gal kažkas persidavė.
„Malonumą visada jaučiu kurdamas, ieškodamas, gamindamas ir nesvarbu, sekasi ar ne. O įgudus lieka verslas. Tas kaunietis pamėgino lanką ir aš supratau, kad jam reikia medžioklinio lanko, o tokio negaminsiu“, – teigė meistras.
Drožinėja nuo vaikystės
Alfredas prisipažino, kad didžiausia dovana gimtadienio proga jam vaikui buvo lenktinis peiliukas, o rankos tada nuo drožinėjimų buvo supjaustytos ir randuotos.
Muzika Alfredo gyvenime taip pat nuo vaikystės turėjo svarbią reikšmę. Jis – Kauno muzikinio teatro batsiuvio sūnus ir užaugo teatre.
Save juokais vadinantis Šiaurės Lietuvos tremtiniu, vos metams, dvejiems užkuriomis į Panevėžį atvykęs A.Samborskis dabar jau negalvoja keisti gyvenimo vietos. Mūsų miestas nėra toks blogas, kad jame negalima būtų gyventi ir dirbti. Muzikas ir lankų gamybos paslapčių žinovas jaučiasi čia prigijęs.
Valentina ŽIGIENĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. Pagaminti lanką – daug kantrybės,
žinių ir laiko reikalaujantis darbas.
